Tarptautinis apmokestinimas: EBPO „Pirmojo ramsčio“ pasiūlymas – ko galima tikėtis ateityje dėl pelno mokesčio?

Tarptautinė apmokestinimo tema tampa vis aktualesnė Lietuvoje. Pavyzdžiui, tarptautinėje apmokestinimo praktikoje pastaruoju metu daug diskutuojama dėl pelno mokesčio pokyčių ir reglamentavimo ES. Vienas iš tokių atvejų yra vadinamosios Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) „Pirmojo ramsčio“ pasiūlymas. Ką jis planuoja ir kokių pokyčių galima tikėtis ateityje dėl pelno mokesčio, priėmus šią iniciatyvą? Apžvelkime aktualiausius klausimus.

„Pirmojo ramsčio“ pasiūlymas šiuo metu yra dar svarstomas ir dėl jo diskutuojama EBPO – jį priėmus, manytina, jis būtų perkeltas į ES direktyvą, o iš pastarosios – į Lietuvos pelno mokesčio įstatymą.

Šios iniciatyvos esmė tokia, kad, apmokestinant pelno mokesčiu, apmokestinamosios pajamos būtų skaičiuojamos toje valstybėje, kurioje jos realiai generuojamos (užirbamos). Tuo siekiama, kad tarptautinės didelės įmonės mokėtų pelno mokestį ir tose valstybėse, kuriose gauna ir (ar) uždirba pajamas. Šie nauji principai būtų taikomi 20 mlrd. eurų pajamų ir 10 proc. pelningumą pasiekiančioms bendrovėms. Kitaip tariant, kaip rašoma EBPO, „Pirmojo ramsčio“ pasiūlymas numato, kad, nepaisant to, kur įsteigta maždaug 100 didžiausių pasaulio įmonių, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 20 mlrd. Eur, kontroliuojančioji bendrovė, dalis gauto pelno turėtų atitekti valstybėms, kuriose šios įmonės parduoda prekes ir paslaugas. Taigi EBPO autorių skaičiuojama, kad įmonės, kurių pelno marža siekia bent 10 proc., ateityje turėtų apie 20 proc. gauto pelno pervesti valstybėms, kuriose realiai parduodamos prekės ar paslaugos.

Tačiau verta atkreipti dėmesį, jog naujausios 2024 metų Europos Komisijos publikacijos jau skelbia, kad diskusijos krypsta į tai, jog būtų plečiamas šio pasiūlymo taikymas – t. y. jis būtų taikomas ir mažesnes pajamas turinčioms įmonėms. Vadinasi, šis pasiūlymas tampa aktualus didesniam kiekiui įmonių ir Lietuvoje. Kol vyksta diskusijos, nuo kokios pajamų ribos šis pasiūlymas taptų aktualus ES, taigi ir Lietuvoje, apžvelkime šį būsimą teisinį reguliavimą detaliau.

Kiek detalizuojant šį pasiūlymą, iš esmės jį sudaro dvi dalys:

1. i) jis skirtas suteikti „rinkos jurisdikcijoms“, t. y., kaip aiškinama EBPO šaltiniuose, jurisdikcijoms, kuriose prekės ir paslaugos naudojamos arba vartojamos, naują teisę apmokestinti labai didelių tarptautinių įmonių grupių likutinį pelną, nereikalaujant, kad tokia įmonių grupė ten fiziškai dalyvautų. Taigi tokiomis taisyklėmis siekiama pakeisti vis didėjantį atskirų valstybių skaitmeninių paslaugų mokesčių ir panašių priemonių, kurios pastaraisiais metais buvo įgyvendintos vienašališkai ir kuriomis paprastai siekiama apmokestinti dideles pajamas iš skaitmeninių paslaugų (pvz., socialinės žiniasklaidos platformų ir internetinės prekybos platformų) gaunančias tarptautines įmonių grupes, kurios gauna dideles pajamas iš skaitmeninių paslaugų rinkos jurisdikcijoje (kurioje prekės realiai naudojamos, įsigyjamos). Be to, „Pirmojo ramsčio“ pasiūlyme nustatytos ir vadinamosios vietos jurisdikcijos „grindys“ – įmonė turi gauti bent 1 mln. eurų pajamų. Tai reiškia, kad apmokestinimas pelno mokesčiu valstybėje, kur realiai prekės ar paslaugos perkamos, nebūtų taikomas, jei joje įmonė gauna mažiau nei 1 mln. eurų pajamų. Toks siūlymas pateiktas įvertinant šios iniciatyvos naudos ir administravimo kaštų santykį.
2. ii) Šis pasiūlymas taip pat skirtas įdiegti naują standartizuotą (ir supaprastintą) sandorių kainodaros metodiką, susijusią su pagrindinės rinkodaros ir platinimo veikla.

Taigi galima būtų teigti, kad „Pirmasis ramstis“ numato įsipareigojimą valstybėms atsisakyti jau taikomų skaitmeninių paslaugų mokesčių ir panašių priemonių visoms įmonėms bei įsipareigojimą neįvesti naujų. Tuo siekiama apmokestinimo praktikos vienodumo ir aiškumo.

Vis dėlto esama ir tokių vertinimų, kad „Pirmasis ramstis“ gali būti skirtas ne tik skaitmeniniam verslui, t. y. būsimos taisyklės galėtų būti taikomos praktiškai visoms kriterijus atitinkančioms tarptautinėms bendrovėms (išskyrus gamtos išteklių gavybos bei finansinių paslaugų ir draudimo įmones).

Taigi apibendrintina, kad EBPO vadovauja ambicingam projektui, galinčiam iš esmės pakeisti didelių ir ne tik didelių įmonių tarptautinių pajamų apmokestinimą. Matyti tendencija, kad ilgainiui šis projektas taps aktualus ne tik didžiausioms Lietuvos įmonėms, todėl jau dabar svarbu sekti šios tarptautinės iniciatyvos eigą ir stebėti, kokie tarptautinės fiskalinės politikos sprendimai gali būti priimti.

Tad „Pirmojo ramsčio“ pasiūlymas leistų perskirstyti tarpvalstybinių pajamų apmokestinimo teises valstybėms, kurios yra klientams parduodamų prekių ar paslaugų rinka arba paskirties (prekių, pasaugojimų suvartojimo) vieta.