Straipsnio autorė: Viktorija Gustaitienė
Statybos teisės aktų kaita: ar visos naujovės racionalios ir įgyvendinamos?
2023–2024 m. pokyčiai statybos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose jau atnešė ir žada dar pateikti nemažai staigmenų statybos sektoriui. Tačiau ar visi jie racionalūs ir įgyvendinami?
Didinamas statybos proceso skaidrumas, gerinamas visuomenės informavimas: projektuotojas viešina projektinius pasiūlymus, savivaldybės meras informuoja apie statybos leidimo išdavimą, statytojas praneša apie statybos pradžią. Tačiau lieka klausimas – koks gyventojų nuomonės „svoris“ visuomenės informavimo procedūrose? Neretai girdime, kad visuomenė lyg ir nepritarė, tačiau statinys vis tiek statomas… Nuo lapkričio 1 d. savivaldybės vyriausiasis architektas galės organizuoti viešą konsultaciją ir tartis su visuomene dėl statinio architektūros iki specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo statytojui. Ir vėlgi – kokia bus gyventojų pasiūlymų teisinė galia nustatant reikalavimus būsimo statinio architektūrai?
Be abejo, architekto statuso ir įtakos stiprinimas statybos procese yra sveikintinas, nes statyba be architektūros nėra įmanoma, kaip ir architektūra negimsta be statybos. Atnaujinti architektūros kokybės kriterijai, savivaldybėse diegiama architektūros kokybės vertinimo metodika, regioninių architektūros tarybų ir gyventojų dalyvavimas gal padės mūsų miestams ir miesteliams gražėti? Labai tuo tikiu.
Statybos leidimų išdavimas tapo chroniška problema: per daugiau nei tris dešimtmečius nepriklausomybės kelis kartus keitėsi statybą leidžiančių dokumentų forma, galiojimo laikas, išduodančios institucijos, išdavimo tvarka. Prieš porą metų buvo nuspręsta, kad savivaldybei, išduodant statybos leidimą, nėra reikalo tikrinti statinio projektą, užtenka žinoti, kas bus statoma (bendroji ir architektūrinė projekto dalys) ir kur bus statoma (sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalys). Kadangi ši informacija yra projektiniuose pasiūlymuose, tai nuspręsta, kad statybą leidžiančius dokumentus galima išduoti, įvertinus pasiūlymus. Skamba patraukliai, ypač nekilnojamojo turto vystytojams, tačiau reikia įsigilinti į procesą – gautas statybos leidimas nereiškia, kad gali pradėti darbus, gauti paskolą ar inicijuoti viešuosius pirkimus, kaip žadėjo šio proceso iniciatoriai. Ne, teks dar projektą parengti, projekto ekspertizę atlikti… (kaip pasakoje apie vilką ir duoną: tai kada bus galima valgyti?). Statybos leidimas bus išduodamas greičiau, tačiau projektavimo procesas nuo to nesutrumpės, tik atsiras daugiau rizikų: kas bus, kai, rengiant projektą, pasirodys, kad neįmanoma įgyvendinti projektinių pasiūlymų, kas bus, kai projektas negaus teigiamos ekspertizės išvados, kas bus, jeigu, sukėlus visą dokumentaciją į „Infostatybą“, per 10 privalomų „nerimo ir laukimo“ dienų kažkuri institucija užginčys projekto sprendinius? Į kurį etapą tada grįžta projektuotojas, kas kompensuoja sugaištą laiką rangovui, su kuriuo jau pasirašyta rangos sutartis?
Statybos užbaigimo procese irgi vyksta nuolatiniai pokyčiai. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija savo pareigas perdavė verslui ir į statybos užbaigimo procedūras pirmiausia atėjo statinio ekspertizės rangovai, po metų – projekto ekspertizės rangovai, kurių paslaugą (dokumentų patikrinimą ir patvirtinimą, kad statinys pastatytas pagal projektą) užsakovas turi nusipirkti. Ekspertizės įmonių toks „verslas“ nesudomino, todėl buvo priimtas logiškas sprendimas – reikia paruošti rinkai daugiau ekspertų. Taigi, nuo gegužės mėnesio į statinio projekto (jo dalies) ar statinio (jo dalies) ekspertizės vadovo pareigas gali pretenduoti bet kuris atestuotas inžinierius, turintis bent dvejų metų darbo patirtį bet kurioje statybos techninės veiklos srityje (projektavime, statyboje, statybos priežiūroje), o nuo lapkričio pirmosios ekspertizės rangovu galės būti ne tik juridinis, bet ir fizinis asmuo. Taigi, pasamdyti rinkoje ekspertą statybos užbaigimo procedūroms bus daug lengviau, o svarbiausia – pigiau. Tačiau tie patys ekspertai (turintys dvejų metų patirtį), pasitelkę subrangovus, galės vertinti statinių projektus, taip pat ir statinius po avarijos. Ar jiems užteks kompetencijos? Ar nenukentės projektų ekspertizės kokybė?
Statinio statybos procese atsiranda generalinis rangovas, atsakingas už visų statinių statybą, kurį paskiria statytojas (užsakovas). Paskirtasis rangovas gali pasitelkti subrangovus savo prievolėms įvykdyti, tačiau pats turi atitikti Statybos įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Ar tai reiškia, kad didžiuosius objektus galės statyti tik didžiosios statybinės organizacijos, o visos kitos bus amžini subrangovai?
Perkančiosioms organizacijoms šie teisės aktų pokyčiai kels daug klausimų: pasikeitę statybos dalyvių kvalifikaciniai reikalavimai, neapibrėžta projektavimo darbų eiga ir trukmė, darbo projekto nebuvimas, rangovo pasirinkimas, naujas ekspertizės rangovo statusas, skaitmeniniai dokumentai…
Per pastaruosius metus taip pat atsirado daug naujų reikalavimų: įvairios paskirties statinių pritaikymas asmenų, turinčių negalią, specialiesiems pagalbos poreikiams, energetiniai reikalavimai daugiabučiams, priedangų (slėptuvių) įrengimas ypatinguosiuose gyvenamosios ir visuomeninės paskirties pastatuose, pokyčiai kelių ir gatvių projektavime ir daug kitų.
Su teisės aktų pakeitimais kviečiame susipažinti Countline seminaruose. Profesionalūs lektoriai, nuotoliniai ir kontaktiniai mokymo metodai, produktyvus bendravimas ir kompleksinis požiūris į klausimus padės Jums išspręsti aktualias problemas Jūsų darbe.
