Planuojate vykdyti ar dalyvauti viešuosiuose pirkimuose 2025 m. ? Pasiruošti pokyčiams svarbu jau šiandien

Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje laukia svarbūs pokyčiais, kurie neišvengiamai palies kiekvieną rinkos dalyvį. Šį gruodį startuojanti nauja Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema žymi svarbius technologinius pokyčius, kurie visiškai pakeis darbo su CVP IS įpročius.
Perėjimas prie naujos sistemos kelia daug klausimų tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Viešųjų pirkimų tarnyba pabrėžia, kad senoji sistema funkcionuos tik kaip archyvas, o tai reiškia, kad visi aktyvūs pirkimai turės būti perkelti į naująją platformą. Šis procesas nebus automatinis – perkančiosios organizacijos turės iš naujo sukurti pirkimų aplinkas ir pakartotinai pakviesti tiekėjus. Ypač sudėtinga situacija susiklostė su dinaminėmis pirkimo sistemomis, kurių perkėlimas reikalaus papildomų pastangų ir kruopštaus planavimo.
Artėjant 2025 metų pirkimų sezonui, pirkimų vykdytojai raginami jau dabar pradėti kruopštų pasiruošimą. Nors formaliai pirkimų suvestinę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje privaloma paskelbti tik iki 2025 m. kovo 15 d., ekspertai pabrėžia, kad sėkmingam pirkimų organizavimui būtinas kur kas ankstesnis pasiruošimas. Ypač svarbu įvertinti ne tik konkrečių metų, bet ir 2026 m. pradžios poreikius – rekomenduojama planuoti bent tris mėnesius į priekį.
Planavimo procese vis didesnę reikšmę įgauna išankstinės rinkos konsultacijos su potencialiais tiekėjais. Tai padeda ne tik geriau įvertinti potencialių tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime, bet ir sužinoti realius prekių tiekimo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika rodo, kad perkančiosios organizacijos turi atsižvelgti į visas įmanomas rizikas, galinčias paveikti sutarčių vykdymo terminus. Pavyzdžiui, įprastos oro sąlygos ar iš anksto žinomi teisės aktuose nustatyti apribojimai nebegali būti laikomi nenumatytomis aplinkybėmis.
Planavimo procese svarbu atsižvelgti į tai, kad pirkimų vykdytojai privalo atsižvelgti į žaliųjų pirkimų reikalavimus. Vyriausybės nutarimas įpareigoja visus Lietuvoje vykdomus pirkimus (išskyrus pirkimus, vykdomus žodžiu sudarant pirkimo sutartis, užsienyje vykdomiems tarptautinių donorų lėšomis finansuojamiems vystomojo bendradarbiavimo projektams, maisto pirkimams vykdant krašto apsaugos gynybines užduotis ir įsipareigojimus NATO, bei valstybės rezervo materialinių išteklių atsargų įsigijimo, rezervavimo ar saugojimo pirkimams) vykdyti taikant žaliųjų pirkimų kriterijus. Svarbu suprasti, kad žaliųjų pirkimų rodiklis skaičiuojamas ne nuo planuojamų, o nuo visų įvykusių pirkimų vertės, ir tai daroma pagal sutarties sudarymo datą.
Rinkoje pastebimas augantis dėmesys finansinei drausmei – nepateikta ar pavėluotai pateikta finansinė atskaitomybė gali tapti rimta kliūtimi dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose. Tokia situacija verčia įmones iš esmės peržiūrėti savo finansinės atskaitomybės procesus, užtikrinti jų atitiktį, tam tikrais atvejais – laiku pasirūpinti ir audito išvadomis.
Karo Ukrainoje kontekstas įnešė esminių pokyčių į sutarčių vykdymo praktiką. Teismai pripažįsta šį konfliktą kaip reikšmingą force majeure aplinkybę, tačiau kartu reikalauja įrodyti tiesioginį jo poveikį konkrečiai sutarčiai. Tai sukūrė naują precedentą, kai tiekėjai turi ne tik konstatuoti bendrus rinkos pokyčius, bet ir pateikti konkrečius įrodymus apie jų įtaką vykdomoms sutartims.
Ypatingą reikšmę įgavo transporto sektoriaus liberalizavimas po Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) sprendimo dėl Mobilumo paketo. Teismas panaikino reikalavimą vilkikams grįžti į registracijos šalį kas 8 savaites, kas vien Lietuvos vežėjams leis sutaupyti apie 620 milijonų eurų per metus. Šis sprendimas turi tiesioginį ekonominį poveikį bei prisideda prie ES aplinkosaugos tikslų, nes eliminuoja pertektlinius sunkvežimių reisus.
Aktualiame ESTT 2023 m. sprendime byloje C-28/23 pateikė svarbius išaiškinimus dėl viešojo pirkimo sutarčių kvalifikavimo. Teismas nurodė, kad net ir tais atvejais, kai sudaroma dotacijos sutartis kartu su preliminariąja pirkimo-pardavimo sutartimi, tokia sutarčių visuma gali būti laikoma viešojo darbų pirkimo sutartimi. Tam būtina įvertinti tris esminius aspektus: ar sutartys sudarytos tarp ūkio subjekto ir perkančiosios organizacijos, ar sutarčių visuma yra atlygintinė, ir ar sutarties dalykas yra perkančiosios organizacijos nustatytus reikalavimus atitinkančio darbo realizavimas. Ypač svarbu tai, kad teismas pabrėžė – perkančiosios organizacijos ekonominis suinteresuotumas gali pasireikšti ne tik tiesioginiu mokėjimu, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, per pirmumo teisę įsigyti darbo rezultatą ar galimybę jį perleisti ateityje. Toks išaiškinimas ypač aktualus sudėtingų infrastruktūros projektų atvejais, kai naudojami įvairūs finansavimo modeliai. Taip pat svarbu paminėti, kad šioje byloje ESTT patikslino absoliutaus sutarties negaliojimo (ex tunc) taikymo galimybes. Teismas nurodė, kad nacionalinės teisės aktai, numatantys sutarties, sudarytos pažeidžiant viešųjų pirkimų teisės aktus, absoliutų negaliojimą, yra galimi, tačiau tokie teisės aktai turi atitikti Sąjungos teisę ir jos bendruosius principus. Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos turi būti ypač atidžios vykdydamos pirkimo procedūras, nes esminiai pažeidimai gali lemti ne tik sutarties nutraukimą, bet ir jos pripažinimą negaliojusia nuo pat pradžių.
Apibendrinant, Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje 2025 metais numatomos reikšmingos permainos: svarbu įsisavinti darbo ypatumus naujojoje CVP IS, toliau prireiks remtis žaliųjų pirkimų reikalavimais, o sėkmingas pirkimų vykdymas reikalaus atidaus išankstinio planavimo.