Straipsnio autorius: doc. dr. Martynas Endrijaitis
KAI NUOLATINIS LIETUVOS GYVENTOJAS DIRBA NUOTOLIU UŽSIENYJE
Tarptautinio apmokestinimo klausimai tampa vis aktualesni. Vienas jų – ką reikia žinoti apie pajamų mokestį, kuomet Lietuvos įmonės darbuotojas nuolatinis gyventojas dirba nuotoliniu būdu kitoje ES valstybėje.
Tokiu atveju Lietuvos įmonė, mokėdama darbo užmokestį savo darbuotojui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui už darbą ES valstybėje, nuo išmokamos sumos turi išskaičiuoti pajamų mokestį ir jį sumokėti į Lietuvos biudžetą. Tokias išmokas ir nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį įmonė turi deklaruoti mokestį išskaičiuojančio asmens deklaracijose bendra GPMĮ nustatyta tvarka: analogiškai kaip ir už darbą Lietuvoje išmokamą darbo užmokestį.
Vis dėlto akcentas tas, jog, apmokestinant tokias pajamas Lietuvoje, vadovaujamasi ne tik GPMĮ, bet ir Lietuvos ir ES valstybės sutarties „Dėl pajamų bei kapitalo dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos“ (toliau – DAIS) 15 straipsnio nuostatomis. Iš esmės beveik visų ES valstybių DAIS vienodos, todėl šie toliau paaiškinti principai tiktų beveik visais atvejais su įvairiomis ES valstybėmis. Žinoma, konkrečiu atveju būtina pasitikrinti konkrečią DAIS.
Taigi esmė tokia, kad jei nuolatinis Lietuvos gyventojas Lietuvos įmonės darbuotojas, gyvendamas ir dirbdamas nuotoliniu būdu ES valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tam tikru mokestiniu laikotarpiu, ištisai arba su pertraukomis išbus daugiau kaip 183 dienas, tai jo už darbą šioje valstybėje iš Lietuvos įmonės (nevykdančios veiklos per nuolatinę buveinę ES valstybėje) gautas su darbo santykiais susijusias pajamas pagal DAIS nuostatas pirmumo teisę apmokestinti turės ES užsienio valstybė jos mokesčių teisės aktuose nustatyta tvarka.
Taip yra todėl, kad pagal DAIS 15 straipsnio 2 dalį, Lietuvos rezidento už užsienio valstybėje atliekamą samdomąjį darbą gautas darbo užmokestis apmokestinamas tik Lietuvoje (GPMĮ nustatyta tvarka), jeigu:
– toks gyventojas ES valstybėje bet kuriuo dvylikos mėnesių laikotarpiu, prasidedančiu arba pasibaigiančiu tam tikrais fiskaliniais metais, ištisai arba su pertraukomis išbūna ne ilgiau kaip 183 dienas ir – atlyginimą gyventojui moka darbdavys, kuris nėra ES valstybės rezidentas, arba atlyginimas mokamas jo vardu, ir
– atlyginimas nėra priskiriamas nuolatinei buveinei ar nuolatinei veiklavietei, kurią gyventojo darbdavys turi ES valstybėje.
Be to, DAIS 15 straipsnio 2 dalies taikymo tikslais nustatant nuolatinio Lietuvos gyventojo ES valstybėje išbūtų dienų skaičių vertinamas bet koks pasirinktas dvylikos mėnesių laikotarpis. Taigi įvardytas „bet kuris dvylikos mėnesių laikotarpis, prasidedantis arba pasibaigiantis tam tikrais fiskaliniais metais“, per kurį skaičiuojamos 183 dienos, su kalendoriniais metais (sausio 1 d. – gruodžio 31 d.) neprivalo sutapti. Nustatant Lietuvos rezidento užsienyje ištisai arba su pertraukomis išbūtą 183 dienų skaičių, vadovaujamasi tos užsienio valstybės vidaus teisės aktais.
Labai svarbu tai, jog Lietuvos įmonei, išmokančiai darbuotojui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui darbo užmokestį už darbą ES valstybėje, vadovaujantis DAIS 24 straipsnio ir GPMĮ 37 straipsnio nuostatomis, numatyta galimybė naikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą. Tačiau neišskaičiuoti gyventojų pajamų mokesčio Lietuvoje galima tik mokestiniu laikotarpiu (kalendoriniais metais) įmonei turint mokesčio sumokėjimą ES valstybėje patvirtinančius dokumentus (nepriklausomai nuo to, kas – įmonė (darbdavys) ar pats darbuotojas mokėtų pajamų mokestį į ES valstybės biudžetą).
Vadinasi, Lietuvos įmonė nuo darbuotojui – nuolatiniam Lietuvos gyventojui išmokamo darbo užmokesčio, nuo kurio pajamų mokestis pagal DAIS nuostatas tą patį mokestinį laikotarpį (kalendoriniais metais) bus sumokėtas ES valstybėje, galės neišskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą nemokėti pajamų mokesčio, jeigu turės dokumentus, įrodančius, kad nuo tokio darbuotojui išmokėto darbo užmokesčio pajamų ar jam tapatus mokestis buvo sumokėtas ES valstybėje. Pavyzdžiui, tai gali būti ES valstybėje mokesčių administratoriaus išduotos pažymos ar pačios įmonės turimi dokumentai, patvirtinantys, kad nuo atitinkamų pajamų Lietuvos įmonė pervedė pajamų mokestį į ES valstybės biudžetą, bei dokumentas, įrodantis, kad nuo tokių išmokų pajamų mokestis ES valstybėje buvo sumokėtas pagal DAIS (tarkime, dokumentas apie gyventojo užsienyje išbūto laiko trukmę).
Taigi su darbo santykiais susijusias pajamas, kurioms metų laikotarpiu įmonė panaikins dvigubą apmokestinimą, ir nuo tokių pajamų į ES valstybės biudžetą sumokėtą pajamų mokesčio sumą Lietuvos įmonė turės deklaruoti Metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formoje. Prie šios deklaracijos dvigubo apmokestinimo naikinimo tikslu įmonė privalėtų pateikti minėtus dokumentus.
Jei Lietuvos įmonė neturės anksčiau minėtų dokumentų (privalomų turėti pajamų dvigubo apmokestinimo naikinimo tikslu), ji negalės naikinti tokių pajamų dvigubo apmokestinimo Lietuvoje. Tokiu atveju nuo darbuotojui išmokamo darbo užmokesčio už ES valstybėje atliekamą darbą Lietuvos įmonė privalės išskaičiuoti ir į Lietuvos biudžetą sumokėti 20 proc. pajamų mokestį (bendra GPMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka).
Lietuvoje pajamų mokesčiu apmokestinamą darbo užmokestį Lietuvos įmonė (darbdavys) turi deklaruoti GPMĮ 24 straipsnyje nustatyta tvarka Lietuvos mokesčių administratoriui pateikiamose išmokų išmokėjimo Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formose ir metinėje deklaracijoje GPM312.
Kalendoriniams metams pasibaigus, dvigubą pajamų apmokestinimą (jeigu jo metų laikotarpiu nenaikino darbdavys – Lietuvos įmonė) galės naikinti pats darbuotojas, Lietuvos mokesčių administratoriui pateikdamas Pajamų mokesčio deklaracijos GPM311 formą ir prie jos pridėdamas dokumentus, įrodančius, kad iš Lietuvos darbdavio gautos pajamos apmokestintos pajamų mokesčiu ES valstybėje pagal DAIS nuostatas, ir pajamų mokesčio ar jam tapataus mokesčio sumokėjimą ES valstybėje patvirtinančius dokumentus.
Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad pajamos (kurios pagal DAIS nuostatas gali būti apmokestinamos ES valstybėje) būtų apmokestinamos pajamų mokesčiu vadovaujantis tos ES valstybės įstatymais ir teisės aktais, dėl pajamų mokesčio sumokėjimo joje (dėl aplinkybių, kada gyventojui ar Lietuvos įmonei būtų prievolė mokėti šį mokestį ES valstybėje, kokia tvarka ir pan.) asmuo turėtų kreiptis į ES valstybės mokesčių administratorių.
