EMOCINĖS BRANDOS (EQ) UGDYMAS – PERDEGIMO PREVENCIJA

Emocinė branda yra gebėjimas emocijas naudoti išmintingai, sujungiant racionalumą su emocijomis taip, kad tai padėtų gyvenime ir darbe. Emocinė branda yra įgūdžių rinkinys, kurio reikia kiekvienam žmogui, kad galėtų įveikti gyvenimo iššūkius. Emocinė branda glaudžiai susijusi su sėkmės faktoriais: efektyvumu, kokybiškais santykiais, gerove, pasitenkinimu gyvenimu. Žmonės, kurių emocinės brandos balai aukštesni už vidurkį, yra 10 kartų labiau linkę vertinti save kaip sėkmingus. Tuo tarpu pasauliniai emocinės brandos balai pandemijos metu smarkiai sumažėjo. Pasaulio žmonės patiria aukščiausią streso ir vienišumo lygį. Kad tai keistumėme, mums reikia auginti savo emocinę brandą.

Gera žinia, kad emocinės brandos įgūdžius galima ugdyti ir jie yra susiję su pozityviais gyvenimo rezultatais mums asmeniškai, o taip pat teigiamai įtakoja organizacijas ir bendruomenes. Prasta žinia, kad šių metų „State of the Heart“ ataskaitoje matome, kad pasaulinis emocinės brandos lygis mažėja 3 metus iš eilės visose emocinę brandą apibūdinančiose kompetencijose. Todėl stebime, kad:

• Vis mažiau žmonės sugeba tiksliai suprasti išgyvenamas emocijas ir jas įsivardinti, o tai labai svarbus psichinės ir emocinės sveikatos pagrindas.
• Vidutiniškai žmonės yra nestabilesni, todėl sudėtingiau orientuotis emocijose.
• Žmonės rečiau jaučia empatišką ryšį ir siekia ilgalaikių prasmingų tikslų.

Didžiausias rezultatų pablogėjimas yra trijose kompetencijose, kurios susijusios su žmogaus energingumu ir gebėjimu judėti į priekį net ir susiduriant su iššūkiais:

• Praktinis Optimizmas yra įgūdis, kurio reikia norint pamatyti naujas galimybes, tačiau, palyginti su 2018 m., šis gebėjimas ženkliai sumažėjęs.
• Vidinė motyvacija, kuri suteikia vidinį paskatinimą imtis veiksmų, tačiau daugelis jaučiasi įstrigę.
• Siekis prasmingų ilgalaikių tikslų suteiktų kryptingumo jausmą, geresnės ateities viziją, bet daug žmonių tokių tikslų nebekelia.

Visa tai sudėjus gauname puikų perdegimo receptą. Tai vis dažniau stebime vakarų pasaulyje.

Pasaulis susiduria su žmonių išgyvenama energijos trūkumo krize tiek namuose, tiek darbe. Žmonių suvokiamos gerovės rodikliai ir toliau mažėja, ką papildo ir iliustruoja perdegimo, socialinės izoliacijos ir emocinio atsiskyrimo lygis, kuris yra aukščiausias nuo 2011 m.

Kodėl žmonės perdega? Viena iš priežasčių yra ta, kad jie nebemato prasmės savo darbe. Tik 23% darbuotojų darbe jaučiasi įsitraukę, o 60% save apibūdina kaip emociškai atsiribojusius. Nors žemas darbuotojų įsitraukimas, nerimą keliančios socialinės izoliacijos tendencijos nėra naujas reiškinys, daugelis šių problemų pagilėjo nuo 2019 m. Pandemija, besitęsiantys pasauliniai neramumai, nestabili ekonomika daugelį žmonių ir įmonių pastūmėjo link lūžio taško.

Viso to rezultatas – didelis perdegimo lygis: emocinio, fizinio ir psichinio išsekimo būsena, kurią sukelia per didelis ir užsitęsęs chroniškas stresas. Tai atsitinka, kai jaučiamės pervargę, emociškai išsekę ir negalime patenkinti nuolatinių reikalavimų, kuriuos keliame patys sau ir kuriuos mums keli aplinka. Tai mums sako, kaip svarbu investuoti į mentalinę ir emocinę sveikatą.

Dar viena tendencija, į kurią reikia atkreipti dėmesį – pastebimi ryškūs perdegimo pasireiškimo skirtumai tarp kartų. Jaunesnių darbuotojų tarpe perdegimas pasireiškia labiau. Tyrimo duomenys rodo stulbinamą emocinio intelekto, pagrindinio perdegimo prevencijos veiksnio, atotrūkį tarp kartų. Istoriškai emocinis intelektas šiek tiek didėjo su amžiumi. Tačiau pastaraisiais metais skirtumas tarp kartų labai išaugo.

Jaunesnių darbuotojų emocinė branda yra daug žemesnė ir jie patiria kur kas dažnesnį perdegimą, nei vyresnių kartų atstovai. Tai kelia grėsmę darbuotojų gyvenimo kokybei, produktyvumui, jų išlaikymui darbe. Vis daugiau turime įrodymų apie jaunų žmonių, ypač Z kartos, psichinės ir emocinės sveikatos krizę, kurią skatina ir pablogina vienatvė ir socialinė izoliacija. Vyresnio amžiaus vadovams svarbu pastebėti ir spręsti šią augančią jaunų talentų perdegimo krizę. Ugdydami emocinę brandą, skatindami perdegimo prevenciją ir palaikydami vienas kitą galime pakeisti šias tendencijas. Investicijos į mūsų jauniausių darbuotojų gerovę duos dividendų per didesnį įsitraukimą, efektyvumą ir lojalumą. Taip pat emocinės brandos ugdymas kolektyve efektyviai apjungia darbuotojus, suburia juos siekti rezultatų, palaikyti vienas kitą ir kurti gerovę kartu.