Viešojo sektoriaus darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pokyčiai:

2023-05-25 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1985;
2023-12-14 Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2341;

2023-12-14 Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas Nr. XIV-2349;

2023-12-19 Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2404;

2023-05-25 Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymas Nr. XIV-2011.

Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų pokyčiai palietė didesnę dalį viešojo sektoriaus darbuotojų. Augant infliacijai ir kainoms vis mažiau norima dirbti į pirmą vietą iškeliant atliekamo darbo valstybei ir visuomenei nematerialaus pobūdžio prasmę ir motyvaciją. Jau nuo sausio mėnesio žiniasklaidoje stebima nepatenkintų viešojo sektoriaus darbuotojų tam tikrų profsąjungų kritika dėl naujų įstatymų nuostatų. Tuo pačiu metu vyksta tam tikra komunikacinė priešprieša, kai ta pati Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nauja redakcija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje pristatoma informaciniu pranešimu „Didės biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, daugės skatinimo priemonių“, o „Lrytas.lt“ straipsniu – „Šiems darbuotojams – puokštė pokyčių: nebegaus premijų, keisis atlyginimai“. Ką po to galvoti ir ko tikėtis atlyginimą pagal šį įstatymą gaunančiam eiliniam biudžetinės įstaigos darbuotojui, šios įstaigos finansininkui, personalo darbuotojui ir vadovui? Sužinojęs apie viešojo sektoriaus darbuotojų apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų pokyčius kiekvienas šioje srityje sąžiningai dirbantis darbuotojas turi lūkestį dėl būtent jo pajamų reikšmingesnio padidėjimo, tačiau realybė kartais pasirodo kitokia. Kita vertus, ilgą laiką viešoje erdvėje kovojus dėl atlyginimų padidinimo didelio džiaugsmo dėl padidėjusių atlyginimų rodyti irgi neapsimoka, nes valdžia pamirš savo pažadus toliau didinti atlyginimus, o ir šiaip gali kilti likusios visuomenės dalies nepasitenkinimas.

Ką naujo galima pasakyti apie viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo svarbesnius pokyčius nuo 2024 m.?

Darbo apmokėjimo pokyčius pristatyti reikėtų pradėti nuo 2023-11-16 Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 5, 6, 18, 19, 21, 26, 39 straipsnių pakeitimo ir 101 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-2245 ir 2023-12-05 Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-2297. Šie teisės aktų pokyčiai panaikino daugiau nei 20 metų galiojusią nuostatą dėl valstybės ir savivaldybių biudžetuose nustatomų maksimalių darbo užmokesčiui skirtų asignavimų, kurių jokiomis aplinkybėmis negalima buvo viršyti. 2024 m. valstybės ir savivaldybių biudžetuose išlaidos darbo užmokesčiui nebeišskiriamos, jos pateikiamos įstatymu netvirtinamų atitinkamų metų valstybės biudžeto projektų aiškinamųjų raštų prieduose (Biudžeto sandaros įstatymo 19 str. 1 d. 1 p. k p.). Nauja Biudžeto sandaros įstatymo 6 str. 1 p. nuostata palieka tam tikrą finansinę drausmę – asignavimus darbo užmokesčiui asignavimų valdytojai gali didinti tik iš sutaupytų asignavimų ir tik tais atvejais, jeigu toks padidinimas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais. Reglamentuota, kaip didinti tai, kas įstatymu nenustatyta, o įstaigai siekiant padidinti jos darbuotojų pareigines algas gali kilti noras asignavimų sutaupymą planuoti ir keliems į priekį biudžetinių metų laikotarpiams. Praktika netrukus parodys, kaip bus taikoma ši nuostata, kuri galimai buvo tik apie galimybę iš sutaupytų asignavimų mokėti terminuotas laike priemokas darbuotojams. Įstatymu nebetvirtinamų asignavimų darbo užmokesčiui samprata dėl jų perskaičiavimo yra naudojama ir Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme. Dėl minimų įstatymų pokyčių biudžetinių įstaigų darbuotojai gali pradėti jautriau reaguoti į, jų manymu, nebūtinas įstaigos veiklai išlaidas, nes kuo daugiau asignavimų bus sutaupyta, tuo didesnė galimybė gauti kiek didesnį atlygį už darbą.
Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė įstatymus dažniausiai rengia ir priima pagal savo kadencijos programinius dokumentus, kurių svarbiausias šiuo atveju – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-03-10 nutarimu Nr. 155 patvirtintas Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas. Šiame plane buvo planuoti iš esmės tik du su viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimu susiję pokyčiai – 9.3 šio plano papunktyje numatytas tikslas padidinti viešojo sektoriaus įstaigų (biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų) vadovų darbo užmokestį priemone „Stiprūs ir atsakingi vadovai – valstybės tarnybos veidas“ bei padidinti švietimo pagalbos specialistų ir mokytojų darbo užmokestį (plano 1.2.10 ir 1.3.3 p.). Būtent šios darbuotojų grupės ir turėjo pajusti didžiausius 2024 m. sausio mėn. gauto darbo užmokesčio teigiamus pokyčius. Ne įstaigų vadovų lygio darbuotojams, išskyrus mokytojus, darbo užmokesčio didinimas esamos Vyriausybės programoje tiesiogiai nebuvo numatytas, pokyčiai turėjo padaryti iki tol galiojusią darbo apmokėjimo sistemą lankstesnę viešojo sektoriaus efektyvumui didinti.

Viena iš svarbesnių Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatytų darbo apmokėjimo naujovių – panaikinti maksimalūs pareiginių algų koeficientai, palikti tik minimalūs koeficientai (išskyrus mokytojus), kurie ir iki šiol praktikoje netaikomi, todėl naujose įstatymų redakcijose atrodo kiek bauginamai. Išties, sunku įsivaizduoti, kad galima būtų rasti neturintį tarnybos Lietuvos valstybei stažo kandidatą į ministerijos vyriausiojo specialisto pareigas už 1 178,36 (0,66 × 1 785,4) Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. Tačiau gal įstaigos vadovui pagal naujos Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 13 str. 4 d. numatomo Susitarimo dėl pagrindinių jo kadencijos tikslų ir rezultatų pasiekimo reikia daugiau mažiau apmokamų valstybės tarnautojų nei mažiau, bet daugiau apmokamų? Juk tam ir atsisakyta iki 2024 m. galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 8 str. numatyto didžiausio leistino biudžetinių įstaigų darbuotojų skaičiaus tvirtinimo aukštesnių institucijų sprendimais. Šie klausimai palikti spręsti Valstybės tarnybos įstatymo reglamentuojamų įstaigų vadovams, kuriems dėl padidėjusios atsakomybės įgyvendinant rašytiniais susitarimais su aukštesnės įstaigos vadovu įtvirtinamus jų veiklos lūkesčius buvo padidinti pareiginių algų maksimalūs dydžiai nuo 3 999 Eur (21,5 × 186) iki 7 105,89 (3,98 × 1 785,4) Eur skaičiuojant be priedų ir priemokų, kitų biudžetinių įstaigų vadovų maksimali pareiginė alga padidinta nuo 3 069 (16,5 × 186) Eur iki 7 105,89 (3,98 × 1 785,4) Eur. Norėdami palyginti paimkime mokytojų metodininkų, turinčių daugiau nei 15 metų stažą, kurių, Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, 2023/2024 mokslo metais yra daugiausia (10 160), pareiginės algos pokyčius: jų pareiginė alga po 2024-01-01 turėjo padidėti nuo 1 861,86 (10,01 × 186) Eur iki 2 048,03 (1,1471 × 1 785,4) Eur ir po 2024-09-01 dar turėtų padidėti iki 2 252,82 (1,2618 × 1 785,4) Eur.

Greičiausiai įstatymuose nustatyti minimalūs pareiginių algų koeficientai ir toliau liks praktiškai netaikomi, nes biudžetinės įstaigos jau turėjo pasitvirtinti savo darbo apmokėjimo sistemas, kurios turi būti parengtos laikantis gausybės Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023-11-08 nutarimu Nr. 857 patvirtintų Darbo apmokėjimo sistemos nustatymo rekomendacijų 5 p. nurodytų principų. Praktika parodys, koks tokių individualių darbo apmokėjimo sistemų rezultatas bus pasiektas, gali būti, kad didės analogiškas funkcijas skirtingose biudžetinėse įstaigose vykdančių darbuotojų (pavyzdžiui, valstybės tarnautojų vykdomas teisės aktų projektų rengimas ar pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų atliekami viešieji pirkimai) pareiginių algų netolygumai. Nors kiekvienos iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomos biudžetinės įstaigos sukurta darbo apmokėjimo sistema turės atitikti teisingo apmokėjimo už darbą ir vienodo atlygio už tokį patį ir vienodos vertės darbą principus, savo esme analogiškas funkcijas vykdantys darbuotojai, siekdami ne karjeros, o tik didesnio darbo užmokesčio, galimai daugiau nei iki šiol migruos tarp skirtingų biudžetinių įstaigų. Kelerių metų viešojo sektoriaus veiklą reglamentuojančių teisės aktų atmintis bando tiesti sąsają su pagal tuometinę Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją iki 2017-06-30 kelerius metus galiojusiomis perkančiųjų organizacijų pačių pasitvirtintomis supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėmis, kuriose taip pat turėjo būti atsižvelgiama į individualius įstaigos poreikius ir atliekamų pirkimų specifiką, tačiau vėliau grįžta prie dalies tokių pirkimų reglamentavimo įstatymo lygmeniu. Aišku, viešieji pirkimai yra visai kita viešojo sektoriaus veiklos sritis, todėl tikimasi, kad individualių darbo užmokesčių sistemų kūrimas kartu su įstaigai vadovaujančiais stipriais ir atsakingais vadovais prisidės prie viešojo sektoriaus institucijų veiklos efektyvumo didinimo.

Pagal darbo sutartis dirbantys biudžetinių įstaigų darbuotojai, kuriems taikomas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, jautriai sureagavo į premijų, kaip darbo užmokesčio sudedamosios dalies, panaikinimą. Iš tiesų, premijos naujos šio įstatymo redakcijos 5 str. 1 d. 3 p. buvo pavadintos pinigine išmoka už atliktą darbą, mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą. Kartu visiems valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ir statutiniams pareigūnams pradėta taikyti vienoda 2024-01-03 nauja redakcija išdėstytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-07-19 nutarimu Nr. 1167 patvirtinta Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams ir biudžetinių įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, skyrimo tvarkos aprašo tvarka. Teisės aktuose nelieka galimybės šių papildomų vienkartinių išmokų ir piniginių išmokų mokėti dėl nesusijusių su atliekamu darbu priežasčių, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytų švenčių dienų ar gyvenimo ir tarnybos metų jubiliejinių sukakčių progomis.

Pažymėtina, kad nuo 2024-01-01 vienkartinės piniginės išmokos Valstybės tarnybos įstatymo, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto prasme nėra laikomos darbo užmokesčio sudedamąja dalimi, o skatinimo priemone. Tačiau šios išmokos, nors minėtais įstatymais ir nepriskiriamos prie darbo užmokesčio, turi būti mokamos iš Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003-07-03 įsakymu Nr. 1K-184 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų ir išlaidų klasifikacijos darbo užmokesčio straipsnio (2.1.1) išlaidoms skirtų lėšų, taip pat įskaitomos į vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Visos darbuotojų skatinimo išmokos prie darbo užmokesčio priskiriamos ir pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 139 str. Premijos, kaip sudedamoji darbo užmokesčio dalis, numatomos Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų, kurių savininkė ar dalininkė, turinti daugiau negu pusę balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, yra valstybė ar savivaldybė, vadovų ir darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnyje, nors šis įstatymas reglamentuoja ir iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų viešųjų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimą.

Tai tik nedidelė dalis naujų viešojo sektoriaus darbo apmokėjimą reglamentuojančių įstatymų pokyčių, kurie įsigaliojo 2024 metais. Kurį laiką gerokai didesnius atlyginimus gavusiems biudžetinių įstaigų vadovams gali tekti atlaikyti jų vadovaujamų įstaigų darbuotojų nepasitenkinimą dėl nepakankamai padidinto darbo užmokesčio, kurį skaičiuodami šių įstaigų finansininkai turės greitai šiuose pokyčiuose susigaudyti ir išsiaiškinti visus kylančius klausimus. Galima tik tikėtis, kad darbo užmokestis 2024 m. jiems pakankamai padidėjo.

JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI: