Živilė Simonaitytė

Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto (VU EVAF) mokslininkė, Countline lektorė

Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė. Tegyvuoja verslo liudijimai ir mažosios bendrijos

Publikuota: 2025-04-11

Vos prieš mėnesį buvo paviešintas mokesčių pertvarkos planą, kurį parengė Finansų ministerija, vadovaujama Rimanto Šadžiaus. Pagal kurį numatytas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumas: gyventojai, gaunantys aukštesnes pajamas, neviršijančias 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, būtų apmokestinti 20 proc. GPM tarifu; aukštas pajamas – viršijančias 60 VDU – 32 proc. progresiniu GPM tarifu.

Skaičiuojama, kad 2029 m., pasibaigus pereinamajam pokyčių laikotarpiui, pajamos į biudžetą bus 542 mln. eurų didesnės, nei tuo atveju, jei niekas nebūtų keičiama. Tačiau – ar tikrai taip bus?

Vos per kelias savaites audros dėl planuojamų GPM pakeitimų aprimo ir didesnių diskusijų nebekelia. Tik ar tai gerai? Labai tikiuosi, kad šios diskusijos dar grįš. Galima būtų prognozuoti, kad dabartiniai pakeitimai tiesiog panaikins individualios veiklos formą (arba paliks ją tik tiems, kurie remiantis kitais teisės aktais jos išvengti negalės, pvz., advokatai, notarai, antstoliai), o mokesčių valstybei atneš netgi mažiau nei ji gaudavo iki šiol.

Numatomi pakeitimai

GPM pakeitimų pristatyme numatoma, kad visos gyventojų pajamos iki 36 VDU (VDU „į rankas“ pernai augo 9,3 proc., arba 116 eurų iki 1 365 eurų) bus apmokestinamos 20 proc. tarifu, pajamų dalis nuo 36 VDU iki 60 VDU – 25 proc. tarifu, o dalis viršijanti 60 VDU – 32 proc. tarifu. Pagal 2025 m. duomenis, gyventojams, kurie visas pajamas gauna iš darbo užmokesčio ir jos „ant popieriaus“ nesiekia 75,9 tūkst. Eur per metus, t.y. apie 6,3 tūkst. Eur per mėnesį niekas nesikeis. Tai mažai daliai gyventojų, kurie uždirba daugiau nei 36 VDU, įvedus 25 proc. GPM tarifą tektų už kiekvieną papildomą uždirbtą VDU mokėti 105 Eur daugiau. Tai dar mažesnei gyventojų daliai, kurie uždirba daugiau kaip 60 VDU be papildomų 105 Eur už atlyginimus nuo 36 VDU iki 60 VDU irgi niekas nesikeis, nes jie ir taip jau turėjo 32 proc. tarifą. 2026 m. metais pasikeitus VDU šios sumos žinoma kiek keisis, bet esmė išliks ta pati.

Tai kam gi sumos gali keistis reikšmingai?

Ar verslo liudijimai išliks?

Visų pirma, nėra jokios informacijos apie gyventojų, gaunančių pajamas pagal verslo liudijimus apmokėjimo pasikeitimus. Verslo liudijimų tarifai kiekvienoje savivaldybėje ir priklausomai nuo veiklos rūšies kainuoja gan skirtingai, tačiau tikrai mažiau net nei dabartinis 15 proc. GPM tarifas nuo visų apmokestinamų pajamų. Taigi, jei verslo liudijimai bus naikinami, juos turintiems asmenims mokamas GPM gali didėti reikšmingai. Svarbu tik nepamiršti, kad verslo liudijimo pajamos per metus negali siekti daugiau kaip 45 tūkst. Eur, taigi čia kalbame apie santykinai mažas pajamas gaunančius gyventojus, kuriems tokie mokesčių kėlimai gali būti itin jautrūs. Dėl šios priežasties galimai bus neišdrįsta naikinti verslo liudijimų ir jie toliau turės galimybę mokėti itin mažą GPM. Tegyvuoja verslo liudijimai!

Individualios veiklos pakeitimai

Tiems, kurie viršija 45 tūkst. Eur ribą per metus ar dėl kitų apribojimų (pvz. veiklos specifikos) negalima savo pajamų apmokestinimui įsigyti verslo liudijimų, lieka individuali veikla. O čia prasideda visos grožybės. Jeigu, pvz. gyventojo pajamos iš individualios veiklos per metus siekia 28,5 tūkst. Eur, pritaikius 30 proc. leidžiamų atskaitymų normą ir atėmus leidžiamą pajamų kreditą, šiuo metu jis per metus moka 1 tūkst. Eur GPM. Po numatomų pakeitimų mokėtina suma auga dvigubai – iki 2 tūkst. Eur. Tačiau, jei gyventojo pajamos iš individualios veiklos yra kiek didesnės ir, pvz., siekia 50 tūkst. Eur per metus, tai pritaikius 30 proc. leidžiamų atskaitymų normą ir atėmus leidžiamą pajamų kreditą, jo mokėtinas GPM išauga nuo 5250 Eur iki 7000 Eur, t.y. 1750 Eur per metus.

Išeitis – steigti mažąją bendriją

Tačiau žuvys ieško kur giliau, o žmogus – kur geriau. Ir čia mes ateiname į mažųjų bendrijų ar kitos teisinės formos įmonių steigimą. Tas pats asmuo, turėdamas 28,5 tūkst. Eur pajamų ir įdarbinęs save savo įmonėje už minimalų atlygį sumokės kiek mažiau nei 700 Eur GPM (2025 m. skaičiais), lygiai tokią pačią sumą mokės ir asmuo, kurio pajamos 50 tūkst. Eur. Žinoma, įmonei administruoti reikės papildomų išlaidų apskaitai, banko mokesčiams ir kt., tačiau pirmu atveju tam yra 1300 Eur, o antru atveju net 4550 Eur „sutaupyto“ GPM. Suprantama, kad bet kuriuo atveju, norėdamas išsimokėti uždirbtas pajamas asmuo turės sumokėti pelno (planuojama, kad bus 7 ar 8 proc.) ir pajamų mokestį nuo dividendų (planuojama jį ir toliau palikti 15 proc.), tačiau tai tik paties žmogaus ir jo buhalterės kūrybiškumo klausimas kaip, nepažeidžiant jokių įstatymų nuostatų, sugalvoti ką pripažinti įmonės sąnaudomis ir šiuos 7 ir 15 proc. taikyti gerokai mažesnėms sumoms. Tegyvuoja mažosios bendrijos!

Galimos pakeitimų rizikos

Taigi iš visų planuojamų GPM pakeitimų, realų teigiamą efektą gali turėti vienintelis – papildomo 25 proc. tarifo įvedimas asmenims uždirbantiems tarp 36 ir 60 VDU. Jei ir toliau bus palikti verslo liudijimai ir dividendų apmokestinimas 15 proc. pajamų mokesčių, tai gali lemti ne didesnį, o net mažesnį GPM surinkimą. Dar daugiau – perėjus iš individualios veiklos į įmonę su minimaliu darbo užmokesčiu sau, mažiau bus mokama ir Sodros bei PSDF įmokų, taigi GPM pakeitimai liečia ne tik valstybės, bet ir kitus didžiausius Lietuvos biudžetus. O ką jau kalbėti apie tai, kad mokant mokesčius tik nuo minimalaus darbo užmokesčio ir senatvės pensija kaupiasi gan kukli. Jeigu dar atsisakome buvimo II pakopoje paskatų, šiomis reformomis programuojame ne tik galimą dabartinių biudžetų pajamų sumažėjimą, bet ir ateities problemas. Tai gal vis dėl to dar būtų gerai grįžti prie diskusijų apie planuojamus GPM pakeitimus?