Dr. Gintautas Vilkelis. Valstybės tarnybos reformos esminiai pokyčiai – ištarnybinimas

2024 m. sausio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas)  nauja redakcija bei keliolika šį Įstatymą įgyvendinančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų. Nuo šios datos prasideda valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas ir  šie  valstybės tarnybos esminiai pokyčiai – įsigalioja nauja darbo apmokėjimo tvarka, nauja priėmimo į valstybės tarnybą tvarka, nauja tarnybinės veiklos vertinimo tvarka ir prasideda kai kurių valstybės tarnautojų ištarnybinimas. Šiam iššūkiui reikia skirti išimtinį dėmesį, kadangi planuojamas valstybės tarnautojų atleidimas iš valstybės tarnybos dėl to, kad jų vykdomos funkcijos priskiriamos vidaus administravimui. 

Įstatymo leidėjas numatė, kad prasidėjus reformai valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose turi būti sudarytos vertinimo  komisijos,  kurios vadovaudamosi Įstatymu ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi, turės peržiūrėti institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikti  tvirtinti institucijos ar įstaigos vadovui.  Vertinimo komisija turi peržiūrėti institucijos ar įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą, įvertinti ar pareigybės funkcijos yra viešasis ar vidaus administravimas. Viešojo administravimo įstatyme pateikta sąvoką  „Vidaus administravimas – tai  veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (personalo administravimas, finansinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.“ Būtent šias funkcijas dabar vykdantys valstybės tarnautojai negalės išlikti valstybės tarnautojais.  

Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant  Įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu gali būti sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė.  Siekiant išvengti klaidų ir skirtingo teisės normų traktavimo vidaus reikalų ministras įpareigotas iki 2023 m. gruodžio 31 d. įsakymu patvirtinti  rekomendacijas dėl ištarnybinimo įgyvendinimo, o valstybės tarnybos politiką įgyvendinanti institucija savo interneto svetainėje paskelbti   nurodytas rekomendacijas. Reikia pažymėti, kad šios Įstatymo nuostatos planuojamas  įgyvendinimas kelia kritines pastabas iš profesinių sąjungų pusės – anot profesinių sąjungų, prognozuotinas dalies tarnautojų, nusivylusių jų statuso pakeitimu, pasitraukimas iš viešojo sektoriaus apskritai, kas reikštų kvalifikuotų darbuotojų netektį ir, atitinkamai, neigiamą poveikį šio sektoriaus visuomenei teikiamų paslaugų kokybei. 

„Ištarnybinimą“ numatoma vykdyti neatsakius į klausimą, ar buvusiems tarnautojams, kurie realiai ir toliau dirbtų tą patį darbą, darbo sutartyse bus nustatytas tas pats darbo užmokestis? Pažymėtina, kad  darbuotojai, buvę valstybės tarnautojai,  prarastų valstybės tarnyboje sukauptas garantijas (pavyzdžiui, tam tikros trukmės atostogas, priemoką už stažą Lietuvos valstybei), kas pagrįstai keltų su teisėtų lūkesčių principo galimu pažeidimu susijusius klausimus. Profesinės sąjungos pažymi, kad šimtus valstybės  tarnautojų pašalinus iš valstybės tarnybos ir sudarius su jais darbo sutartis, nebūtų pasiektas joks praktinis tikslas, niekaip nepagerėtų viešojo sektoriaus veiklos kokybė, jokios naudos iš to negautų visuomenė, tačiau valstybės ir savivaldybių įstaigos, užuot susitelkusios ties savo tiesioginių funkcijų vykdymu, būtų įveltos į biurokratines darbuotojų statuso peržiūros procedūras. Kadangi įgyvendinimas vyks iki 2025 m. sausio 1 d. tai, atsižvelgiant į galimą teisminę praktiką bei sąlyginai ilgą įgyvendinimo laiką, ištarnybinimo teisinį reguliavimą galima bus tikslinti.

RINKTIS DR. GINTAUTO VILKELIO SEMINARUS