Privačios teritorijos, o kartu ir valstybės žemės sklypai gali būti atidalijami, perdalijami, padalijami ar sujungiami. Šiems procesams reikalingi teritorijų planavimo dokumentai, o tarp jų – detalieji planai, kuriuose nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas. Dėl nuolatinio šių dokumentų poreikio bei jų svarbos teritorijų planavimo procese kyla ir ginčų, persikeliančių į teismą.
LVAT pateikė aktualų išaiškinimą administracinėje byloje Nr. eP-25-415/2023, kurioje pareiškėjas, prašydamas atnaujinti nagrinėjimo procesą, be kita ko, reikalavo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą nepritarti viešbučio statybai. Viena iš sprendimo nepritarti priežasčių – privalomais elementais laikomų teritorijos naudojimo reglamentų detaliajame plane nebuvimas. Tai buvo įvertinta kaip teritorijų planavimo dokumentų spraga, kuri turi būti šalinama koreguojant, jei pakeitimai nekeičia planavimo dokumento esmės.
Teisėjų kolegija pabrėžė, jog teritorijų planavimo dokumentų keitimas ar koregavimas yra neišvengiamas procesas, ypač dėl to, jog dokumentai galioja ilgą laiką, o per jį keičiasi visuomeniniai, ekonominiai, teisiniai ir kiti santykiai. Kartu keičiasi ir bendruomenės poreikiai. Visa tai lemia teritorijų planavimo keitimo ar koregavimo būtinybę.
Administracinėje byloje Nr. eA-130-492/2022, kurios nagrinėjimo procesą aukščiau minėtoje byloje prašoma atnaujinti, LVAT nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis konstatavo, jog teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, kaip darantys tiesioginę įtaką asmenų teisėms ir pareigoms, turi būti itin tikslūs ir nepalikti vietos dviprasmiam interpretavimui.
Teisėjų kolegija taip pat nurodė, jog teisinis aiškumas ir apibrėžtumas reikalauja, kad detaliojo plano sprendiniai ir jais remiantis priimami administraciniai aktai nekeltų abejonių asmenims, siekiantiems plano pagrindu įgyvendinti savo teises, todėl tokie teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai, kaip pastatų aukštis ir užstatymo intensyvumas, turėtų būti nustatyti eksplicitiškai bei suprantamai.