TEISĖS NAUJIENLAIŠKIS Nr. 2. KOVAS

2021 m.

Kovo mėnesis aktualus teisininkams ir teisinėmis naujienomis besidomintiems ne tik dėl gausybės naujai įsigaliojusių teisės aktų bet ir prasidėjusios pavasario Seimo sesijos. Svarstytinų klausimų spektras platus – nuo praeitą pavasarį priimto civilinio turto konfiskavimo įstatymo pakeitimų iki revoliucingo korupcijos prevencijos įstatymo išdėstymo nauja redakcija. Žinoma, aktualiausiu vis dar išlieka pagalbos nuo COVID-19 nukentėjusiems reglamentavimas. Viešajame diskurse COVID-19 pagalbai skiriamas ypatingas dėmesys, kartais užgožiantis kitus nemažiau aktualius pakeitimus.
Šiame numeryje aptarsime jau minėtąjį korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimą, kuriuo planuojama kovoti su korupcija ir privačiame sektoriuje, kaip ir kada Registro tvarkytojas t.y. Registrų Centras gali inicijuoti įmonės likvidavimą, kaip supaprastintas užsieniečių įdarbinimas, taip pat, kas yra „nuslėpta tarša“ ir ką slepia naujas taršos mokesčio už 2021 metus aprašas.
Malonaus skaitymo ir iki susitikimo balandį!

ĮDOMU

Ar nebus piktnaudžiaujama įtarimais dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos?

2021 m. kovo 3 d. Vyriausybės posėdyje teiktas svarstyti Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma įstatymą išdėstyti nauja redakcija.
Vienas iš esminių naujos redakcijos aspektų yra tai, kad pakeitimu viešojo sektoriaus darbuotojui būtų numatoma pareiga pranešti apie galimas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Pranešimui pakanka informacijos, leidžiančios pagrįstai manyti, jog įvyko toks pažeidimas, tačiau įrodymų nereikalaujama. Šiuo metu apie korupciją privalu informuoti tik turint neginčijamų duomenų.
Taip pat siekiama išplėsti korupcijos sąvoką – nuo šiol ji apimtų ir korupciją privačiame sektoriuje.

CIVILINĖ TEISĖ

Juridinių asmenų likvidavimas – Registrų centro iniciatyva

Nuo 2021 m. kovo 11 d. įsigaliojo valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus įsakymo „Dėl Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimas.
Pakeitimu detalizuojama įstatymo Registro tvarkytojui suteikta teisė priimti sprendimus juridinio asmens atžvilgiu: inicijuoti likvidavimą arba likviduoti.
Registro tvarkytojas, gavęs valstybės institucijų siūlymą arba nustatęs bent vieną iš žemiau išvardytų aplinkybių, juridiniam asmeniui registruotu paštu išsiunčia pranešimą apie numatomą inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, nurodydamas atsiradusias aplinkybes. Juridinis asmuo turi 3 mėnesius tokio sprendimo atsiradimo prielaidoms pašalinti, kitu atveju registruojamas juridinio asmens statusas „Inicijuojamas likvidavimas“.
Civilinio kodekso 2.70 straipsnis numato, kad juridinių asmenų registro tvarkytojas turi teisę inicijuoti juridinio asmens likvidavimą, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

1. juridinis asmuo nepateikė metinių finansinių ataskaitų rinkinio (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio) ir (arba) metinio pranešimo (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaitos, teikiamų kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, per dvylika mėnesių nuo nustatyto teikimo termino pabaigos;
2. nesuformuoti juridinio asmens valdymo organai ir dėl to jie negali priimti sprendimų ilgiau negu šešis mėnesius;
3. juridinio asmens valdymo organų narių ilgiau negu šešis mėnesius negalima surasti juridinio asmens buveinėje ir jų adresais, nurodytais juridinių asmenų registre;
4. juridinis asmuo per penkerius metus neatnaujino savo duomenų juridinių asmenų registre ir yra pagrindas manyti, kad šis juridinis asmuo jokios veiklos nevykdo;
5. politinė partija Politinių partijų įstatymo nustatyta tvarka vienerius metus nepateikė savo narių sąrašo;
6. akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas yra mažesnis už įstatymuose nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį.
Nepasikeitus aplinkybėms, sprendimas dėl juridinio asmens likvidavimo priimamas suėjus 1 metų nuo juridinio asmens teisinio statuso „Iniciuojamas likvidavimas“ įregistravimo terminui.
Kitas šiuo įsakymu atliktas pakeitimas, įsigaliosiantis 2021 m. balandžio 1 d., numato, kad įregistravus ar įtraukus į Registrą Registro objektą, ESI (elektroninis sertifikuotas išrašas) išduodamas neatlygintinai be atskiro prašymo.
Aptariamais klausimais Jus taip pat galėtų sudominti seminaras Fizinių ir juridinių asmenų bankrotas, tyčinis bankrotas.

MOKESČIŲ TEISĖ

Patikslinta, kas yra laikoma „nuslėpta tarša“

Nuo 2021 m. kovo 11 d. įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas „Dėl mokesčio už aplinkos teršimą ir nuslėptą taršą apskaičiavimo už 2021 ir vėlesnius metus tvarkos aprašų patvirtinimo“.
Anksčiau nuslėpta tarša buvo laikomas nedeklaruotas jos kiekis. Dabar eksplicitiškai patikslinta, kad nulėpta tarša bus laikoma ir klaidingai deklaracijoje nurodyta teršalų, degalų, gaminių, pakuočių, atliekų rūšis bei nepagrįstai tarifą mažinantys koeficientai.
Tvarkos apraše taip pat atkartojama įstatymo nuostata, kad taršą slėpusiems mokestis apskaičiuojamas dauginant mokėtojo per tikrinamąjį mokestinį laikotarpį gautas pajamas iš 0,02 koeficiento, tačiau ne mažiau nei 10 000 Eur.
Asmenys, neturintys taršos leidimo, kai jiems tai privaloma, ir tie, kurių turimame leidime nenustatyti taršos normatyvai, už išmestus teršalus mokės nebe žalos aplinkai mokestį, o apskaičiuotą taršos mokestį padidintu tarifu. Įstatymo priede – Mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių tarifų sąraše – numatomi nauji papildomi teršalai, kurie anksčiau priklausė teršalų grupėms.

Įstatyme numatoma, kad jei mokėtojas mokesčio už aplinkos taršą pakuočių ir gaminių atliekomis sau taikomą lengvatą grindžia fiktyviais (neegzistuojančiais) dokumentais, jo sumokėtinas mokestis bus skaičiuojamas dvigubu tarifu.

Nuo 2022 metų pradedami taikyti skirtingi mokesčio tarifai perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei. Įstatyme pateikiamos šių sąvokų apibrėžtys, o gamintojui bei importuotojui atsiranda prievolė įrodyti, kad jų pakuotė yra perdirbama. Tik įrodžius perdirbamumą, bus taikomas mažesnis mokesčio tarifas bei įkainiai už pakuočių atliekų sutvarkymą.

Kyla mokestis padangų importuotojams – už motociklų ar lengvųjų automobilių padangų toną bus taikomas 300 Eur mokesčio tarifas, o didesnių gabaritų padangoms – 600 Eur tarifas.

Nauju mokesčio objektu tampa žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai. Mokestis bus taikomas juos pirmą kartą registruojant Lietuvoje arba keičiantis mechanizmų valdytojui. Nesumokėjus mokesčio, priemonės registracijos atlikti nepavyks.

Mokestis už taršą iš mobilių taršos šaltinių mokamas tik už Lietuvos Respublikoje sunaudotus degalus. Mokesčio už tam tikros rūšies degalus tarifai didėja 1–2 Eur už toną degalų. Priklausomai nuo automobilių ar kitų transporto priemonių techninių savybių, taršos mokestis gali būti ir mažinamas.

Nuo 2021 m. sausio mėnesio mokesčio lengvatomis dėl dujų neutralizavimo galės naudotis tik tie, kurie teršia iš M1 ir N1 kategorijos ne dyzelinu varomų kelių transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 4 metus, ir M2 ir M3, N2 ir N3 kategorijų transporto priemonių, kurios pirmą kartą registruotos ne anksčiau kaip prieš 3 metus.
Daugiau informacijos konferencijoje Aplinka #rizikos2021 ir seminare Taršos mokesčių ir kontrolės naujovės nuo 2021 m. Naujausi aplinkos apsaugos reikalavimai verslui.

#rizikos2021 ir seminare

Bloga žinia nespėjusiems susigrąžinti Jungtinėje Karalystėje sumokėto PVM už 2020 m.
Nors apmokestinamieji asmenys PVM susigrąžinti gali įprastine tvarka, terminas tam sutrumpinamas nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. kovo 31 d. VMI informuoja, kad toks termino pasikeitimas numatomas Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sutartyje.
Prašymus grąžinti PVM gali teikti Lietuvos įmonės ir gyventojai, čia registruoti PVM mokėtojais (apmokestinamieji asmenys), pirkę prekes ar paslaugas Jungtinėje Karalystėje ir sumokėję ten PVM. PVM susigrąžinimui už 2020 metus taikomi apribojimai – minimali prašymo suma yra 50 eurų (35 svarai sterlingų).
Nepateikus prašymo iki nurodyto termino, apmokestinamieji asmenys praras galimybę susigrąžinti PVM, sumokėtą Jungtinėje Karalystėje.
Daugiau seminare PVM reglamentavimas ir praktinis taikymas.

DARBO TEISĖ

2021 m. kovo 1 d. įsigaliojo ne vienas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimas, kuriuo lengvinamas užsieniečių įdarbinimas. Sunumeruoti punktus, kas priklauso šitam akeitimui

1. Papildomas mėnuo rasti gyvenamąją vietą deklaruoti užsienietį darbuotoją

Pakeitimu užsieniečiui suteikiama teisė pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje – Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar per 1 mėnesį nuo jo atsiėmimo dienos. Norint deklaruoti gyvenamąją vietą po leidimo gyventi atsiėmimo, privaloma pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje (ne mažiau nei 7 kv. m).

Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių piliečiai gali pasirinkti deklaruoti gyvenamąją vietą:

• Migracijos departamente. Tokiu atveju duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.
• Seniūnijoje ar savivaldybėje. Tokiu atveju informacija apie gyvenamąją vietą Lietuvoje turi būti pateikta per 1 mėnesį nuo išrašyto leidimo gyventi (teisės gyventi Lietuvoje pažymėjimo) atsiėmimo dienos. Atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ Registrų centro direktoriaus nustatyta tvarka.

Nesilaikant reikalavimo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje gali būti pritaikyta administracinė atsakomybė.

2. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai dirba iškart

Teisėtai Lietuvoje esantys aukštos profesinės kvalifikacijos užsieniečiai galės pradėti dirbti iškart po prašymo Migracijos departamentui pateikimo, t. y. dar negavę leidimo laikinai gyventi. Tačiau tokiam darbui keliami reikalavimai – jis turi būti pas Migracijos departamente tarpininkavusį darbdavį ir darbas turi būti toks, koks buvo nurodytas leidimo laikinai gyventi paraiškoje.
Aukštą kvalifikaciją liudija aukštojo mokslo diplomas arba ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai.

3. Leidimas dirbti nuotoliniu būdu nebereikalingas

Pakeitimas numato, kad užsieniečiui nebereikia gauti leidimo dirbti, jeigu jis neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir visą darbo laiką planuojama dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.
Svarbu nepamiršti, kad:
• Nuostata galioja tik dirbant visą darbo laiką;
• Nuostata negalioja laikinajam įdarbinimui;
• Dėl su užsieniečiu sudarytos nuotolinio darbo sutarties turi būti užpildytas atitinkamas LDU pranešimas per EDAS sistemą.

4. Darbas keliems darbdaviams su nacionaline viza galimas ar ne?

Įsigaliojus pakeitimams užsieniečiui užteks nacionalinės vizos norint sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartis. Tačiau kitas Įstatymo punktas nurodo, kad užsieniečiui, turinčiam nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi, negalima dirbti pas kelis darbdavius arba atlikti skirtingų darbo funkcijų, išskyrus tuos atvejus, kai keičiamas darbdavys ar darbo funkcija arba leidimas buvo išduotas užsieniečiams iš ekonomiškai stiprių valstybių: Australijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Kanados, Pietų Korėjos Respublikos, Naujosios Zelandijos piliečiams.

5. Darbdavio atsakomybė didėja

Po pakeitimo galimybė įdarbinti užsieniečius ribojama vieneriems metams, jei darbdavys nubaustas už nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas. Migracijos departamentas neišduoda naujų leidimų gyventi užsieniečiams, siekiantiems įsidarbinti pažeidimus padariusioje įmonėje.
Taip pat numatoma, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą dirbti, jei institucijoms buvo pateikti suklastoti dokumentai ar informacija (pvz., suklastotas užsieniečio diplomas ar sertifikatas ar informacija apie šiuos dokumentus). Darbdaviui taip pat taikoma sankcija dėl tokios informacijos pateikimo – jis galės pateikti prašymą išduoti leidimą dirbti arba priimti sprendimą įdarbinti užsienietį tik praėjus ne mažiau kaip 6 mėnesiams po incidento.
Daugiau informacijos Užsieniečių įdarbinimo kursuose.

Sezoninis užsieniečių darbas

Nuo 2021 m. kovo 4 d. įsigaliojo įstatymo „Dėl Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo ir sezoninių darbų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimai.
Esminis pakeitimas, kad atsisakoma vizų skirstymo į daugkartines ir vienkartines, nuo šiol sezoniniam darbui ilgesniam kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpiui užsienietis turi gauti nacionalinę vizą.
Daugiau informacijos Užsieniečių įdarbinimo kursuose.