Teisininkai, Vadovai, Žingeidieji,

Teisininkai, Vadovai, Žingeidieji, Išaušo diena, kai koncentruotos teisininkų žinios pasiekia jūsų pašto dėžutes! Countline pristato: speacialus teisinis naujienlaiškis – teisinės aktualijos jūsų verslui – nuo E. Rezidento reglamentavimo iki A++ energetinio naudingumo reikalavimų. Ką Jums reikia daryti? Pasidaryti kavos ir skirti 7 minutes įsisavinti mūsų specialistų paruoštą informaciją.

Pirmojo naujienlaiškio proga – 15 procentų nuolaida naujienlaiškyje rekomenduojamiems mokymams! Nuolaidos kodas: teise15 (nuolaidos nesumuojamos). Paskubėkite registruotis, nes nuolaida galios tik iki vasario 24 dienos.

CIVILINĖ TEISĖ

E. rezidento statusas – naujos galimybės verslui ir investicijoms

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimai ir papildymai. Siekiant įgyvendinti e. rezidento statusą taip pat priimtas vidaus reikalų ministro įsakymas Nr. 1V-1106, patvirtinantis Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo tvarkos aprašą. Iki šiol Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumatė galimybės užsieniečiams, neturintiems teisės gyventi Lietuvoje patvirtinančio dokumento, naudotis elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis. Taip pat, vis dar neegzistuojant bendrai užsieniečių registravimo sistemai, susiduriama su indentifikavimo problema. E. rezidento statusas suteikiamas 3 metų laikotarpiui nuo įsiregistravimo Užsieniečių registre momento. Šis statusas suteiks galimybę elektroniniu būdu steigti įmones, atidaryti sąskaitas banke, deklaruoti mokesčius ar naudotis kitomis administracinėmis, viešosiomis ar komercinėmis elektroniniu būdu teikiamomis paslaugomis. Užsieniečiui, kuriam suteiktas e. rezidento statusas, bus išduodama elektroninės atpažinties ir elektroninio parašo priemonė su joje įrašytais e. rezidento atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatu ir e. rezidento kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu. Asmeniui praradus priemonę ar pasibaigus jos galiojimui, bet pageidaujant ir toliau naudotis statusu, jis turi teikti naują prašymą pakartotinai. Taip pat pažymėtina, kad užsieniečiui suteiktas e. rezidento statusas gali būti panaikintas tik išimtinai Įstatyme nustatytais pagrindais. E. rezidento statuso įgijimas sudarys palankesnes sąlygas naujoms užsieniečių investicijoms bei technologijoms plėtotis, o greitas, tinkamas ir kvalifikuotas tapatybės patvirtinimas elektroninėje erdvėje leis išvengti fizinio atvykimo į Lietuvą. Tikimasi, kad tai paskatins ir IT gamintojus kurti pažangesnes elektroninės atpažinties priemones, kurios būtų naudojamos apsikeisti duomenimis greitai, patogiai ir saugiai. Tokie pakeitimai aktualūs verslo plėtrai

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų bei ūkinių bendrijų įstatymų pakeitimai

Nuo 2021-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 2 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 3 straipsnio pakeitimo įstatymas. Šių įstatymų pakeitimai atitinkamai numato, kad akcinių bendrovių, viešųjų įstaigų bei ūkinių bendrijų steigimo sutartys nuo šiol suteikia teisę atsidaryti subjekto sąskaitą elektroninių pinigų įstaigoje. Anksčiau steigiamoji sutartis suteikė teisę atsidaryti tik kaupiamąją sąskaitą kredito įstaigoje.
Daugiau informacijos seminare Pažeistų civilinių teisių gynimo būdai

STATYBŲ TEISĖ

Infrastruktūra

Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas įsigaliojo nuo 2021-01-01, o kartu su juo nuo 2021-01-01 įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“. Naujai įsigaliojusiais teisės aktais siekiama suvaldyti chaotiškas statybas miestuose, kuomet pastatai statomi viduryje laukų, kur nėra jokios infrastruktūros ir nepakankamai atsižvelgiama į gyventojų socialinius bei mobilumo poreikius. Pakeitimu savivaldybių teritorijos skirstomos į prioritetines ir neprioritetines. Neprioritetinėse teritorijose infrastruktūros nėra arba miestas neplanuoja jos vystyti. Atsižvelgiant į tokį teritorijų skirstymą, nustatomi skirtingi mokesčio tarifai. Savivaldybėms palikta diskrecija nustatyti mokesčio tarifus. Visos surinktos lėšos turi būti naudojamos infrastruktūros plėtrai. Numatoma, kad NT vystytojams tendencingai neprioritetinėse savivaldybių teritorijose bus nustatomas brangesnis tarifas. Apmokestinamas kiekvienas naujai statomo pastato kvadratinis metras. Paminėtina, kad individualių namų statybai tarifas išliks visada vienodas. Infrastruktūros mokestis sumokėtinas iki pradedant statybas. Infrastruktūros plėtros sutartys – instrumentas, aktualus stambiesiems NT vystytojams. Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas plėtojant infrastruktūrą prioritetinėse teritorijose bus mokamos iš surinkto mokesčio fondo arba savivaldybės biudžeto. Neprioritetinėje teritorijoje vystant infrastruktūrą taip pat galima gauti kompensaciją, tačiau tik tuo atveju, jei vėliau prisijungia daugiau vystytojų toje pačioje vietovėje. Kompensaciją galima gauti per 10 metų. Kompensacija gali būti mažesnė negu mokėtina mokesčio įmoka. Infrastruktūra perduodama neatlygintinai infrastruktūros valdytojui – savivaldybei (nusistovėjusi praktika). Mokestis bus naudojamas tam tikrų statinių statybų skatinimui ar apribojimui.

A++ klasė

Atsižvelgiant į 2010 m. Europos Sąjungoje priimtą 2010/31/ES direktyvą, nuo 2021-01-01 pateikus prašymą statybai naujai statomiems statiniams taikomas A++ energetinio naudingumo reikalavimas. A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Didesni reikalavimai taikomi vėdinimo sistemoms su šilumos grąža, taip pat atitvarų ir pertvarų bei tarpaukštinių perdangų, skiriančių patalpose ar butuose įrengtus autonominius šilumos šaltinius, šiluminėms savybėms. Dėl naujų reikalavimų didėja išsilavinimo reikalavimai sistemų valdytojams.
Daugiau informacijos seminaruose:

MOKESČIŲ TEISĖ

PVM įstatymo pakeitimai

Nuo 2021-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo įstatymas. Vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įprastai taikomas 5 proc. lengvatinis tarifas. Pakeitimu numatoma išimtis nuo 2021-05-26 – 0 proc. PVM tarifu apmokestinama iki 2022 m. gruodžio 31 d. tiekiamos vakcinos nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir iki 2022 m. gruodžio 31 d. tiekiamos in vitro diagnostikos medicinos priemonės (prietaisai), skirtos (skirti) COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) diagnostikai. Nuo 2021-01-01 lengvatinis 5 proc. bus taikomas ir elektroninei periodinei spaudai, išskyrus:
• techninio, bibliografinio ar panašaus pobūdžio duomenų bazes;
• erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio arba profesinės etikos nesilaikančius leidinius, kuriuos tokiais pripažino teisės aktų įgaliota institucija;
• leidinius, kuriuose mokama reklama sudaro daugiau kaip 4/5 viso leidinio;
• leidinius, kurių visą ar didžiąją dalį sudaro muzikos ar vaizdo turinys.
Daugiau informacijos seminare PVM taikymas prekių tiekimo sandoriams. 0% PVM tarifo taikymo ypatumai. Sandoriai su užsienio valstybėmis

PVM įstatymo įgyvendinimo pakeitimai

Nuo 2021-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 861 „Dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“. Šiuo pakeitimu kompensacinio PVM tarifo ūkininkams schema gali būti taikoma asmenims, kurių registruotas ūkininko ūkio žemės plotas arba suteiktas asmeniniam ūkiui žemės plotas neviršija 20 hektarų. Fiziniai asmenys iš ūkininkų, kuriems taikoma kompensacinio PVM tarifo schema, gali būti išregistruojami savo arba mokesčių administratoriaus iniciatyva, jei paaiškėja, kad jie nebeatitinka Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 97 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ūkininko mirties atveju ar įstatymų nustatyta tvarka jį paskelbus mirusiu.

Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai

Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymas. Įstatymo pakeitimais numatoma, kad lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) tarifas taikomas tik tenkinant abi sąlygas – darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų. Pakeitimu užtikrintas pelno ir nuostolių, patiriamų už valdomų vienetų akcijų perleidimą, apmokestinimo simetriškumas, t. y. kadangi turto vertės padidėjimo pajamos už tokių akcijų perleidimą yra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, tai įstatymas pakeistas, kad tokio paties pobūdžio nuostoliai visais atvejais neatskaitomi iš apmokestinamojo pelno (neatskaitomi iš to mokestinio laikotarpio, kada jie susidarė, apmokestinamojo pelno ir į kitus mokestinius laikotarpius neperkeliami). Ši taisyklė dėl nuostolių neatskaitymo ir neperkėlimo netaikoma tuo atveju, kai akcijas perleidžiantis vienetas jas perleidžia šias akcijas išleidusiam vienetui, o į nustatytus terminus dėl akcijų turėjimo neatsižvelgiama tais atvejais, kai akcijos perleidžiamos dėl teisės aktų reikalavimų. Čia vartojama sąvoka „akcija“ apima ir turimas teises į rizikos ir privataus kapitalo subjektų paskirstytinojo pelno dalį. Daugiau informacijos seminare 2020 m. finansinė atskaitomybė ir mokesčių pakeitimai 2021 m.

APLINKOS TEISĖ

LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimas

PAV ir jo reglamentavimas aktualus planuojantiems užsiimti žemės ir vandens ūkio, miškininkystės, gavybos ir perdirbimo pramonės, energetikos, metalų perdirbimo pramonės, mineralinių statybinių medžiagų pramonės, chemijos pramonės, maisto ir tabako pramonės, tekstilės, odos, medienos ir popieriaus pramonės, gumos pramonės, inžinerinių ir kitų statinių statybos, turizmo ir laisvalaikio bei kita planuojama ūkine veikla. Detalesnė informacija ir kriterijai veiklai nurodomi LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede. PAV reglamentuoja tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Nuo 2021-01-01 įsigaliojo LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimai: 1) PAV programa po pakeitimo yra nebe prievolė, o alternatyvus pasirinkimas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui). Nuo šiol jis turi teisę nuspręsti, ar rengti programą, ar rengti pranešimą apie poveikio aplinkai vertinimo pradžią. Taip nacionalinis įstatymas suderinamas su ES direktyva. Prievolė rengti programą išlieka tik tuomet, kai privalomas tarpvalstybinis PAV ir programos pateikimas numatytas tarptautinėmis sutartimis.
2) Dėl nebeprivalomos PAV programos rengimo keičiasi savivaldybės veto teisė – savivaldybės tarybos veto teisė išlieka, tačiau dabar ji suteikiama PAV ataskaitos nagrinėjimo metu.
3) Po pakeitimo už nagrinėjimą atsakinga institucija gali pakviesti papildomus PAV subjektus tik ataskaitos nagrinėjimo metu.
4) Pranešimas apie PAV pradžią paskelbiamas visuomenei ne vėliau kaip per 15 darbo dienų iki informavimo apie viešą visuomenės supažindinimą su ataskaita. Visuomenė turi teisę pateikti pasiūlymus per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie PAV pradžią paskelbimo. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – poveikio aplinkai vertinimas) turi būti atlikti iki įstatymuose įtvirtinto leidimo (statybą leidžiančio dokumento, leidimo naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, taršos leidimo ir kitų įstatymuose nurodytų leidimų) išdavimo. Jeigu atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas neatlikti, leidimas neišduodamas. Daugiau informacijos seminare Tinkamas ūkinės veiklos planavimas, PAV – procesas ir pasiruošimas aplinkosauginiams patikrinimams? 

DARBO TEISĖ

Po „Brexito“ – užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje

„Brexito“ procesas prasidėjo 2016-06-23 ir tęsėsi iki pat 2020-01-31, t. y. paskutinės Jungtinės Karalystės narystės Europos Sąjungoje dienos. Jungtinės Karalystės ir Europos Sąjungos valstybės narės pasirašė Išstojimo sutartį, kurioje nurodytos sąlygos apsaugo iki „Brexito“ įgytas piliečių teises. Po „Brexito“ kiekviena valstybė narė derasi su Jungtine Karalyste dėl įvairių pilietinių, komercinių ar mobilumo sąlygų individualiai, pasirašydama susitarimus kiekvienai sričiai reguliuoti. Akivaizdu, kad, pasikeitus Jungtinės Karalystės statusui, verslo plėtra vargu ar aplenks šalį, tad lieka daug neaiškumų, ypač jautrūs – darbo santykių klausimai. Pagal Išstojimo sutartį iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo numatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu iš esmės taikyta visa Europos Sąjungos teisė, kuri galiojo Europos Sąjungoje iki Jungtinės Karalystės išstojimo. Pereinamuoju laikotarpiu Jungtinės Karalystės piliečių, gyvenančių ir dirbančių Lietuvoje, padėtis nesikeitė, jie galėjo toliau dirbti ar užsiimti kita teisėta veikla Lietuvoje. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, Jungtinės Karalystės piliečiai, kurie 2020 m. gruodžio 31 d. Lietuvoje dirbo pagal darbo sutartį, gali tęsti savo darbinę veiklą Lietuvoje be pakitimų. Atkreipiame dėmesį, kad pagal 2020 m. sausio 31 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, Jungtinės Karalystės piliečiams suteikta teisė dirbti Lietuvos Respublikoje, nereikalaujant įsigyti leidimo dirbti, todėl dėl jų įdarbinimo darbdaviams į Užimtumo tarnybą kreiptis nereikia. Daugiau apie darbo santykius seminare Darbo santykiai – ką svarbu žinoti buhalteriui?