Infrastruktūra
Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas įsigaliojo nuo 2021-01-01, o kartu su juo nuo 2021-01-01 įsigaliojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo ir Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodikos patvirtinimo“. Naujai įsigaliojusiais teisės aktais siekiama suvaldyti chaotiškas statybas miestuose, kuomet pastatai statomi viduryje laukų, kur nėra jokios infrastruktūros ir nepakankamai atsižvelgiama į gyventojų socialinius bei mobilumo poreikius. Pakeitimu savivaldybių teritorijos skirstomos į prioritetines ir neprioritetines. Neprioritetinėse teritorijose infrastruktūros nėra arba miestas neplanuoja jos vystyti. Atsižvelgiant į tokį teritorijų skirstymą, nustatomi skirtingi mokesčio tarifai. Savivaldybėms palikta diskrecija nustatyti mokesčio tarifus. Visos surinktos lėšos turi būti naudojamos infrastruktūros plėtrai. Numatoma, kad NT vystytojams tendencingai neprioritetinėse savivaldybių teritorijose bus nustatomas brangesnis tarifas. Apmokestinamas kiekvienas naujai statomo pastato kvadratinis metras. Paminėtina, kad individualių namų statybai tarifas išliks visada vienodas. Infrastruktūros mokestis sumokėtinas iki pradedant statybas. Infrastruktūros plėtros sutartys – instrumentas, aktualus stambiesiems NT vystytojams. Kompensacijos savivaldybių infrastruktūros plėtros iniciatoriams už jų patirtas išlaidas plėtojant infrastruktūrą prioritetinėse teritorijose bus mokamos iš surinkto mokesčio fondo arba savivaldybės biudžeto. Neprioritetinėje teritorijoje vystant infrastruktūrą taip pat galima gauti kompensaciją, tačiau tik tuo atveju, jei vėliau prisijungia daugiau vystytojų toje pačioje vietovėje. Kompensaciją galima gauti per 10 metų. Kompensacija gali būti mažesnė negu mokėtina mokesčio įmoka. Infrastruktūra perduodama neatlygintinai infrastruktūros valdytojui – savivaldybei (nusistovėjusi praktika). Mokestis bus naudojamas tam tikrų statinių statybų skatinimui ar apribojimui.
A++ klasė
Atsižvelgiant į 2010 m. Europos Sąjungoje priimtą 2010/31/ES direktyvą, nuo 2021-01-01 pateikus prašymą statybai naujai statomiems statiniams taikomas A++ energetinio naudingumo reikalavimas. A++ energinės klasės pastatuose ne mažiau kaip 50 proc. energijos turi būti pagaminta naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius (biokuras, vėjo, saulės, geoterminė energija, šilumos siurbliai). Didesni reikalavimai taikomi vėdinimo sistemoms su šilumos grąža, taip pat atitvarų ir pertvarų bei tarpaukštinių perdangų, skiriančių patalpose ar butuose įrengtus autonominius šilumos šaltinius, šiluminėms savybėms. Dėl naujų reikalavimų didėja išsilavinimo reikalavimai sistemų valdytojams.
Daugiau informacijos seminaruose: