Statybų teisinio reguliavimo seminarų ciklas: nuo 2024 m. aktualijų iki užsakovo atsakomybės ir paveldo apsaugos

Rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsauga: teisiniai aspektai ir praktiniai iššūkiai

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo paskirtis – išsaugoti Lietuvos nekilnojamąjį kultūros paveldą ir perduoti ateities kartoms, sudaryti sąlygas visuomenei jį pažinti ir juo naudotis. Nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba apima paveldosaugos, statybos ir kraštotvarkos darbus. Seminaro metu sužinosite, kokie šių darbų tikslai, kada kokie darbai yra atliekami ir kas turi teisę jiems vadovauti.

Seminaro metu bus aptariami aktualūs teisės aktai, jų projektai ir pakeitimai:

• Žemės įstatymo Nr. I-446 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas,  kuris apima techninių reikalavimų perkėlimą iš Kadastro nuostatų į aplinkos ministro tvirtinamą tvarką, kadastro duomenų bylų tikrinimo proceso optimizavimą (nuo 2025 m. visas bylas tikrins tik Registrų centras), ir servitutų nustatymo tvarkos pakeitimą.
• Statybos įstatymo Nr. I-1240 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos derinimo reikalavimai perkeliami iš Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų į Aplinkos ministro tvirtinamą tvarką. Šis pakeitimas yra dalis platesnės reformos, apimančios ir Nekilnojamojo turto kadastro bei Žemės įstatymų pakeitimus, siekiant optimizuoti ir supaprastinti kadastro duomenų tvarkymo procesus.
• 2023-06-07 įsigaliojo įsakymo Nr. D1-716 pakeitimai kuriais papildyta ekologiškai, estetiškai vertingų, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingų medžių ir krūmų kriterijai taip savivaldybėms suteikiant teisinį pagrindą skelbti saugotinais daugiau miesto želdinių.
• 2023-06-09 įsigaliojo įsakymo Nr. D1-653 pakeitimai, kuriais papildytos nuostatos dėl takų įrengimo kultūros paveldo objektuose.
• Kultūros paveldo departamento metodinės rekomendacijos dėl statinių projektų ir/ar tvarkybos darbų projektų sprendinių dėl kultūros paveldo objektų, kultūros paveldo statinių ir kultūros paveldo objektų teritorijose bei kultūros paveldo vietovėse esančių statinių energinio efektyvumo gerinimo atitikimo paveldosaugos reikalavimams.
• Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas
• Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas
• Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo projektas

Spalio 1 d.  Praktikos gairės: kaip interpretuoti ir taikyti 2024 m. statybos teisės aktų pakeitimus

2024 metus statybų sektorius pasitiko su itin  gausiais teisės aktų pokyčiais ir dar nemažai pakeitimų įsigalios metų pabaigoje. Šiais pakeitimais buvo siekta supaprastinti ir paspartinti statybos procesus, sumažinti perteklinį reguliavimą, padidinti skaidrumą, kelti architektūros kokybės bei integruoti aplinkosauginius standartus.

Statybos įstatymo pokyčiai nuo 2024-05-01:

• Įsigalioja nauji reikalavimai dėl statybos leidimų ir jų išdavimo tvarkos.
• Keičiasi reikalavimai, susiję su statinio projekto rengimu ir jo etapais.
• Įsigalioja naujos nuostatos dėl statinių naudojimo priežiūros.
• Įsigalioja naujos nuostatos dėl nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo.
• Įsigalioja naujos nuostatos dėl statinio projekto ekspertizės ir statinio ekspertizės vadovų kvalifikacijos reikalavimų.
• Leidžiama rengti rekonstravimo ar remonto projektus statiniams, pradėtiems statyti iki 2010 m. sausio 1 d.

Architektūros įstatymo ir susijusių teisės aktų pokyčiai nuo 2024-05-01:

• Išplėsti ir patikslinti architektūros kokybės kriterijai, patvirtinta Architektūros kokybės vertinimo metodika.
• Nustatyti nauji reikalavimai architektūrinių konkursų rengimui ir vertinimui.
• Patikslinta užsienyje įgytos architektų profesinės kvalifikacijos pripažinimo tvarka.

Nuo 2024-05-16 įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodekso ir Civilinio kodekso nuostatos, kuriomis didinamos baudos už savavališkus statybos darbus, savavališkai pastatyto statinio naudojimą, įvestos naujos sankcijos už pranešimo apie statybų pradžią nepateikimo.

2024-11-01 įsigalios kiti reikšmingi Statybos įstatymo pokyčiai:

• Statinio projekto rengimo tvarka: įvedamas dviejų etapų statinio projekto rengimas: pirmiausia rengiami projektiniai pasiūlymai, pagal kuriuos išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, vėliau – techninis darbo projektas.
• Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarka: Keičiasi statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procesas ir reikalavimai.

• Išplečiamas subjektų, tikrinančių projektinius pasiūlymus, sąrašas ir jų kompetencijos.
• Informacinės sistemos naudojimas ir skaitmenizacija: Daugiau procedūrų bus atliekama per statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba”.

• Pereinamasis laikotarpis ir nuostatos: nustatoma, kaip taikyti naujas nuostatas jau pradėtiems projektams ir procedūroms.

Minėti pakeitimai atveria ne tik naujas galimybes, bet ir naujus iššūkius statybos dalyviams, kuriems įveikti privalu susipažinti ir įsigilinti į naujus reikalavimus. Seminaro metu lektorė analizuos pasikeitusius reikalavimus ir pateiks įžvalgas bei patarimus kaip šiuos pokyčius taikyti praktikoje.

Spalio 8 d. Užsakovo atsakomybės ir funkcijos 2024 m. naujovių kontekste

Seminaras detaliai supažindins su kvalifikaciniais reikalavimais statybos dalyviams, dalyviai įgaus kompetencijų kokybiškai parengti  pirkimo užduotį bei sklandžiau valdyti statybos ir statybos darbų pirkimo procesą, todėl seminaras ypatingai aktualus perkančiosioms organizacijoms.

Užsakovo atsakomybės ir funkcijos bus aptartos nuo 2024 m. lapkričio 1 d.  įsigaliojančių didžiųjų Statybos įstatymo  pakeitimų kontekste. Šie pakeitimai iš esmės keičia statybos procesą Lietuvoje. Įvedama nauja dviejų etapų projektavimo tvarka su projektiniais pasiūlymais ir techniniu darbo projektu, keičiama statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra ir įvedamas privalomas pranešimas apie statybos pradžią. Taip pat nustatomi nauji reikalavimai projektinių pasiūlymų ir techninių darbo projektų turiniui, atnaujinamos statybos užbaigimo procedūros bei statybos dalyvių teisės ir pareigos. Taip pat išplečiama ir detaliai apibrėžiama įvairių valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų subjektų kompetencijos tikrinant projektinius pasiūlymus, įtraukiant platesnį spektrą aspektų ir specializuotų sričių, tokių kaip aplinkosauga, kultūros paveldas, energetika ir sveikatos apsauga.

Šie plataus pobūdžio pakeitimai turės reikšmingą poveikį visiems statybos proceso dalyviams – nuo statytojų ir projektuotojų iki rangovų ir valstybinių institucijų. Nauja tvarka apims ir statinių paskirties keitimo bei kadastro objektų formavimo procesus. Visiems susijusiems asmenims ir organizacijoms reikės prisitaikyti prie šių naujų reikalavimų ir procedūrų, kurios siekia padidinti statybos proceso skaidrumą, efektyvumą ir kokybę