Ekstremalių situacijų valdymo planų rengimo pagrindai ūkio subjektams ir kitoms įstaigoms

Apie seminarą

Ekstremalių situacijų valdymo plano rengimas ir įgyvendinimas yra svarbi ūkio subjektų vadovų, saugos specialistų ir kitų atsakingų darbuotojų užduotis. Mokymai suteiks išsamias žinias ir praktinių įgūdžių, būtinų efektyviam ekstremalių situacijų valdymo plano (ESVP) parengimui ir įgyvendinimui.

Šiuolaikinėje aplinkoje organizacijos susiduria su įvairiais iššūkiais ir potencialiomis grėsmėmis, todėl tinkamas pasirengimas ekstremalioms situacijoms tampa kritiškai svarbus. Mokymai apima visus esminius ESVP aspektus: nuo pradinio plano rengimo iki jo praktinio įgyvendinimo, įskaitant derinimo procesus, tvirtinimo procedūras ir reguliarų atnaujinimą. Dalyviai susipažins su gerąja praktika ir realiais pavyzdžiais, kurie padės geriau suprasti plano rengimo niuansus ir jo praktinę vertę.

Mokymai ypač aktualūs valstybės institucijoms ir savivaldybės įstaigoms.

Ekstremaliųjų situacijų valdymo planus privalo turėti ūkio subjektai , kurie atitinka Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. balandžio 19 d. įsakyme Nr. 1-134 nustatytus kriterijus, visos savivaldybių administracijos bei ministerijos ir kitos valstybės institucijos, nurodytos Civilinės saugos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 7 punkte ir įtrauktos į Vyriausybės nutarimu patvirtintą sąrašą.

2025-03-04 įsigaliojo naujasis Krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų rengimo tvarkos aprašas. Juo remiantis visi krizių valdymo planai turės būti sudaromi pagal vienodą standartą bei susieti su Nacionaline rizikos analize. Planuose atsiranda tokios struktūrinės dalys, kaip gyventojų apsauga priedangose ir kolektyvinės apsaugos statiniuose, pagalba asmenims su negalia, užtikrinant jų apsaugą ir saugumą ekstremaliųjų situacijų metu. Rengiant planus taip pat turės būti skiriama daugiau dėmesio suplanuoti sąveiką su tarptautiniais partneriais, kad būtų galima veiksmingai bendradarbiauti esant grėsmėms, kurios viršija nacionalinius reagavimo pajėgumus. Kita reikšminga naujovė – turės būti atliktas detalus žmogiškųjų išteklių, kurių reikia reaguoti į krizes ir ekstremaliąsias situacijas, planavimas, įskaitant numatomus pasitelkti NVO savanorius. Taip pat nustatyta galimybė į planą įtraukti prevencijos priemones, tad institucijoms ir įstaigoms nereikės rengti atskirų prevencijos priemonių planų. Šios naujovės padės užtikrinti dar geresnį pasirengimą ekstremalioms situacijoms ir krizių valdymą.

Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, Lietuvoje yra 1 valstybinis planas, 34 valstybės institucijų ir įstaigų planai, 60 savivaldybių planų, daugiau nei 3000 kitų įstaigų, ūkio subjektų planų. Šie planai turi būti peržiūrimi per 2025 m.

Mokymo metu dalyviai ne tik įgis teorinių žinių, bet ir praktiškai mokysis rengti plano elementus, analizuos realius atvejus ir mokysis identifikuoti bei taisyti dažniausiai pasitaikančias klaidas. Programa parengta remiantis teisiniais reikalavimais ir gerąja praktika, užtikrinant, kad parengti planai būtų aktualūs ir pritaikomi realiose situacijose.