Apie seminarą

Viešosios paslaugos, atitinkančios kiekvieno Lietuvos gyventojo poreikius, lengvai prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, socialinės ir ekonominės padėties, gerina gyvenimo kokybę, stiprina bendruomenes bei visą visuomenę. Skirstant valstybės teritoriją į administracinius vienetus, siekiama sukurti reikiamas prielaidas optimaliai organizuoti valdymą, geriau aptarnauti gyventojus ir tenkinti jų poreikius.

Valstybės ir vietos savivaldos vykdomas funkcijas sąlyginai galima suskirstyti į 10 valstybės veiklos sričių: bendrosios valstybės paslaugos, gynyba, viešoji tvarka ir visuomenės apsauga, švietimas, socialinė apsauga, sveikatos apsauga, poilsis, kultūra ir religija, būstas ir komunalinis ūkis, aplinkos apsauga ir ekonomika. Visose šiose veiklos srityse politiką formuoja, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą valstybės (centrinės valdžios) institucijos, tačiau itin svarbus vaidmuo tenka ir savivaldybėms.

Savivaldybės įgyvendindamos priskirtas valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) ir savarankiškąsias funkcijas (toliau – savivaldybių funkcijos), kasdienėje veikloje teikia vietos gyventojams administracines ir viešąsias paslaugas. Valstybinių funkcijų, kurių šiuo metu yra 36, vykdymui savivaldybėms kasmet skiriama apie 1,1 mlrd. Eur. Šių funkcijų vykdymas yra nustatytas įstatymais ir jų įgyvendinamaisiais teisės aktais, o jų įgyvendinimą kuruoja 13 ministerijų. Taip pat savivaldybės vykdo 44 savarankiškąsias funkcijas, o pagal naują vietos Savivaldos įstatymą – vykdys 46. Vykdydamos šias funkcijas savivaldybės turi sprendimų iniciatyvos priėmimo ir įgyvendinimo laisvę bei atsakomybę už jų atlikimą. Dažnai tose pačiose srityse viešąsias paslaugas taip pat teikia ir centrinė valdžia, todėl tokių paslaugų kokybė ir prieinamumas priklauso tiek nuo valstybės, tiek nuo savivaldybių priimamų sprendimų.

Nepaisant to, kad valstybės pažanga ir ekonominiai rodikliai gerėja, problemų švietimo, sveikatos apsaugos ir socialinių paslaugų srityse išlieka. Neužtikrinamas reikiamo ikimokyklinio ugdymo prieinamumas, eilės pas gydytojus, pajamų nelygybė ir kt. Nesant išgrynintų valstybės ir savivaldybių atsakomybių už tam tikras sritis, dažnai funkcijos dubliuojamos, neaiškus, koks turi būti veiklos rezultatas, o kilus problemoms – neaišku, kuri viešosios valdžios sritis atsakinga už sprendimą. Šių ir kitų problemų mastas skiriasi kiekvienoje savivaldybėje, tačiau neišgrynintos valstybės ir savivaldybių funkcijos (tuo pačiu ir atsakomybė) nesąlygoja efektyvaus viešųjų finansų bei viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių naudojimo.

Todėl siekiant užtikrinti kryptingą, koordinuotą ir rezultatyvų šių valstybės tikslų įgyvendinimą spendžiant aukščiau nurodytas problemas, taip pat siekiant užtikrinti lyderystę šioje srityje bei tobulinti savivaldybių funkcijų sistemą, Vidaus reikalų ministerijos užsakymu buvo atlikta:

• esamos savivaldybių vykdymų funkcijos sistemos ir teisinio reglamentavimo analizė;
• gyventojų nuomonės tyrimas;
• savivaldybių administracijų vadovų tyrimas;
• verslo subjektų tyrimas;
• visuomenės poreikių dėl savivaldybių vykdomų funkcijų situacijos analizė.

Remiantis atliktais tyrimais ir analizėmis parengta funkcijų priskyrimo atitinkamam viešosios valdžios lygmeniui vertinimo metodika.

Temos

Registracija