Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimai nuo 2020-05-01

Respublikos Prezidentas pritarė Seimo pozicijai dėl tam tikrų Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimų. Šiek tiek pataisytos įstatyme vartojamos sąvokos, į įmonės sampratą įtraukiant įstaigą ar organizaciją. Įstatymo 2, 4, 6 ir 41 straipsniuose padaryti tik redakcinio pobūdžio pakeitimai, patikslinant žodžius (pavyzdžiui, vietoje „vidaus reikalų sistemos“ nurodant „vidaus tarnybos sistemą“ ir pan., taip pat Darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos nuostatai), tačiau tokie pakeitimai esminės įtakos neturi, todėl šie straipsniai įsigalios įprastai.

Kita vertus, įstatyme yra ir kitų, svarbesnių pakeitimų, kurių įsigaliojimas atidedamas, suteikiant galimybę darbdaviams vidinius dokumentus patikslinti.

Atkreipkite dėmesį, kad įstatymo 25 straipsnis, įpareigojantis darbdavį sudaryti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, pakeistas labiau. Nauja 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcija įpareigoja darbdavio įgaliotą asmenį, nustačius, kad darbo priemonės ir (ar) darbo sąlygos įmonėje, padaliniuose ir (ar) darbo vietose neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, kad darbo aplinkoje yra kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių, organizuoti reikiamų prevencijos priemonių parengimą ir įgyvendinimą. Išbraukiamos sąlygos, kai reikalinga atlikti instruktavimą, tačiau paliekama tik pati pareiga instruktuoti ir mokyti darbuotojus; darbdavio įgaliotas asmuo pakeitimu taip pat apibendrintai įpareigotas tik užtikrinti darbo ir poilsio laiko norminių aktų tinkamą įgyvendinimą (įstatyme išbraukiama pareiga dėl dirbto laiko apskaitos žiniaraščio pildymo).

Analogiškai tikslinamos įstatymo 27 straipsnio nuostatos dėl darbuotojų instruktavimo ir mokymo, įstatyme nebelieka siauros darbdavio pareigos saugoti darbuotojus nuo traumų ar profesinių ligų, tačiau įstatymas įpareigoja ginti bendrą darbuotojų teisę dirbti saugiai, apie tokias sąlygas tinkamai informavus darbdavį. Darbdaviui konkretizuojamos sąlygos, kurioms esant darbuotojas turi būti mokomas (instruktuojamas): darbuotojas instruktuojamas atsižvelgiant į jo darbo vietą ar atliekamą darbą, jį priimant į darbą, perkeliant į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas ar modernizuotas darbo priemones, naujas technologijas.

Taip pat pakoreguotos įstatymo 39 straipsnio, reglamentuojančio darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vertinimą, 1 ir 2 dalys. Abi dalys sujungtos į vieną, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai (žodis „darbuotojas“ pakeistas daugiskaita „darbuotojai“ ir dėl sklandesnio supratimo junginys „įvertinus profesinę riziką“ perkeltas į sakinio pirmą dalį). Be to, šiuo pakeitimu darbdavys nebus įpareigotas atlikti profesinės rizikos tyrimus ir pristatyti rezultatus, jam pačiam bus galima rinkti vertinimą ir vertinimo rezultatus. Pakeista straipsnio nuostata yra sklandesnė ir aiškesnė: „darbuotojų saugos ir sveikatos būklė nustatoma įvertinus profesinę riziką pagal tai, kaip darbo priemonės ir darbo sąlygos įmonėje atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kokie kenksmingi ir (ar) pavojingi veiksniai nustatyti darbo vietose ar kitose įmonės vietose, kur darbuotojai gali būti darbo laiku, kokie profesinės rizikos įvertinimo rezultatai, kokių prevencijos priemonių imtasi profesinei rizikai šalinti ar mažinti“).

Įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo 2020-05-01.