2019-ieji metai kai kuriems fiziniams asmenims ir įmonėms įsimins kaip mokesčių amnestijos metai. Aišku, tai galioja tik tiems, kurie pasinaudojo šia vienintele galimybe „atsiskleisti“, kai pats mokesčių administratorius ragino tai padaryti. Kas pasinaudojo – tam ramu, o kas bus su tais, kurie liko šešėlyje?

Asmens, gyvenančio iš nelegalių pajamų, paveikslas

Mokesčių administratorius (VMI) ar Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai laikas nuo laiko paviešina informaciją apie atliktus tyrimus ar nustatytus atvejus, kuomet tam tikros įmonės ar fiziniai asmenys gauna pajamų, kurių neįtraukia į apskaitą ir dėl to nesumoka mokesčių.

Šiame straipsnyje kalbėsime tik apie fizinius asmenis, turinčius pajamų iš neregistruotos arba nelegalios veiklos. Kodėl tokie asmenys neįteisina jų vykdomos veiklos? Kodėl, net įregistravę individualią veiklą ar įsteigę juridinį asmenį, dalies pajamų jie vis tiek neapskaito ir dėl to nuslepia mokesčius?

Vienas iš atsakymų – nes taip elgtis kaip kuriems žmonėms vis dar įprasta. Verslininkas ar turgaus prekeivis gūdžiais nepriklausomybės priešaušrio laikais buvo įpratęs dirbti nelegaliai ir nemokėti mokesčių. Savo įpročių jie nepakeitė net ir Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kuomet savo vykdomą veiklą jau buvo galima įteisinti, legalizuoti uždirbtas pajamas, sumokėti mokesčius ir oriai gyventi.

Nors ne kartą buvo raginama sąmoningai ir savanoriškai mokėti mokesčius, įteisinti vykdomą veiklą, tačiau dar yra užsilikę anų laikų dinozaurų – asmenų, kurių žodžiais tariant, „Nemokėjau mokesčių ir niekada nemokėsiu“.

Tai įpročio, o galbūt asmenybės problema. Pavyzdžiui, nemažai tokį požiūrį turinčių asmenų pasitaiko naudotų automobilių prekybos srityje. Transporto priemonės atgabenamos iš Europos ir parduodamos Lietuvoje arba trečiosiose valstybėse – dažniausiai rytuose.

Kaip vykdoma nelegali automobilių prekyba?

Pavyzdžiui, pigiai nuperkamas automobilis Vokietijoje, pargabenamas į Lietuvą ir čia – brangiai parduodamas. Įforminimas paprastas – suradus potencialų automobilio klientą, tenka jį perspėti, kad pardavimo sąskaitos toks prekeivis neišrašys – teks šį automobilį pačiam pirkėjui registruotis su „kauferiu“ (fiktyvi automobilio pirkimo–pardavimo Vokietijoje sutartis), t. y. lyg pats pirkėjas šį automobilį būtų parsigabenęs iš Vokietijos.

Daugelis pirkėjų dėl tokios „gudrios“ schemos nemato jokios problemos, nes būna patikinti, kad jeigu jiems reikėtų lietuviškos sąskaitos, tuomet automobilio kaina keletu šimtų eurų išaugtų. Dažnas renkasi mažesnę kainą, tik nesusimąsto, kad taip yra įtraukiami į mokesčių vengimo schemą.

Kartais žiniasklaidoje pasigirsta, kad įstatymų sergėtojai vykdo akcijas „Regitroje“ ir apklausia tokių automobilių pirkėjus – tuomet jiems tenka atsakyti į klausimus: kur šį automobilį rado, kaip jį parsigabeno? Būna, kad ne retas ir sutrinka bei atskleidžia, kaip buvo iš tiesų.

Nelegalaus prekeivio liepto galas

Mokesčių administratorius gali bet kada patikrinti informaciją apie fizinių asmenų pajamas, t. y. juk natūralu, kad kiekvienas asmuo turi patenkinti pirmiausia savo fiziologinius poreikius – susimokėti už būstą, pirkti maisto. Nėra nustatyta, kiek minimaliai tam skiriama pinigų, bet vienam asmeniui šios išlaidos turbūt sudaro bent 200–300 eurų sumą per mėnesį. Taigi įtarimą gali sukelti asmenys, kurie negauna bent minimalių pajamų. Taigi tik laiko klausimas, kada tokie asmenys gali būti patikrinti.