Natalja Kobzevienė. Pedagogų užmokesčio skaičiavimai – kas naujo?

Registracija į „Mokymo lėšų apskaitos ir pedagogų darbo užmokesčio ypatumai ir naujovės” seminarą
 
 
 
Nuo 2020 metų buvo numatyti pakeitimai LR Vyriausybės nutarimui 679 „Dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos“. Sumažėjo ugdymo reikmių koeficientai, padidėjo grupės valandų skaičius per savaitę ikimokykliniam ugdymui. Pokyčiai atsirado dėl vykdomų biudžete reformų, karantino ir ekstremalios situacijos.

Visi pakeitimai numatyti su tikslu skirti daugiau lėšų pedagogų atlyginimams. Lėšos veiklai vykdyti planuojamos prieš kalendorinių metų pradžią. Todėl kai nuo rugsėjo įsigaliojo įstatymo XIII-198 5 priedas, kuriame numatyti didesni pedagogų pereiginės algos koeficientai, ypač ikimokyklinio ugdymo pedagogų, švietimo įstaigų vadovai privalėjo įvertinti galimus variantus, kaip padidinti darbo užmokesčio fondą iš turimų ir papildomai gaunamų lėšų. Vertinti reikia ne tik pareiginės algos pastoviąją dalį, bet ir darbą naktį, švenčių dienomis, priemokas, apmokėjimus už pavadavimą.
Švietimo įstaigos lėšas, skirtas darbo užmokesčiui, gauna iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Taip pat įstaiga gali dalyvauti projekto vykdyme ir tokiu būdu gauti lėšų papildomai. Viena iš Darbo kodekso naujovių – galima keisti galiojančią darbo sutartį į projektinio darbo sutartį, nustatant terminą ne ilgesnį nei penkeri metai.

Po optimizavimo pritrūko pedagogų

Po įvykusios etatinio apmokėjimo reformos, pedagogai perėjo dirbti pagal užimamo etato dalį, kas turėjo užtikrinti darbuotojui darbo krūvį ir stabilų atlyginimą. Optimizuojant švietimo sistemos veiklą, buvo numatyta atleisti dalį darbuotojų. Tačiau švietimo sistemos optimizavimas palietė ne tik pensinio amžiaus darbuotojus, bet ir tuos, kurių šiandien labai trūksta.

Kaip parodė praktika, karantino metu dirbant nuotoliniu būdu, darbo diena ilgėja keliomis valandomis, už kurias nebuvo apmokama. Todėl mokytojai turi pagrindo susimąstyti, ar artėjančiais mokslo metais neatsitiks vėl tokia situacija, kai reikia dirbti ilgiau ir nemokamai. Darbdaviai iš savo pusės turėtų pasiruošti tokiems įvykiams ir numatyti darbo laiką pasirengimui prieš darbą ir darbo užbaigimui, kai reikia užtikrinti internetinį ryšį su mokiniais ir su darbdaviu, įkelti į duomenų bazes papildomą informaciją, išmokti dirbti su naujomis bei atnaujinamomis programomis.

Neapmokestinamas pajamų dydis

Š. m. liepos mėnesį buvo pakeista formulė neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo. Mėnesio NPD = 400 – 0,19 x (darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis – 607 Eur). Darbuotojo, kurio mėnesinis atlyginimas 2020 m. neviršys 607 Eur (MMA), mėnesio neapmokestinamosios pajamos laikomos 400 Eur. Individualus NPD nebuvo pakeisti. Valstybė nenumatė prievolės darbdaviams atlikti perskaičiavimus nuo metų pradžios. Todėl pedagogai, kurie norėtų perskaičiuoti NPD nuo metų pradžios, turi kreiptis į darbdavį su atskiru prašymu.

Vidutinis darbo užmokestis

Nuo š. m. rugpjūčio 4 dienos įsigaliojo nutarimo 496 nauja redakcija dėl vidutinio darbo užmokesčio (VDU) apskaičiavimo. Įvesta nauja sąvoka – įmonės darbo grafikas – suprantama kaip darbdavio administracijos darbo grafikas. Be to, patikslinta, kad skaičiuojant VDU, jei darbuotojas dirbo ne penkių ar šešių darbo dienų per savaitę režimu arba kasdienė valandų norma yra skirtinga, reikia skaičiuoti valandinį VDU.
Premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (metinės premijos), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant ketvirtadalį bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Kad būtų galima taikyti šį atostoginių apskaičiavimo būdą, darbuotojo darbo sutartyje turėtų būti nustatyta darbo laiko norma, kiek jis vidutiniškai turi dirbti, pavyzdžiui, per savaitę.
Pavyzdžiui mokytojui numatyta dirbti 1512 valandų per darbo metus, darbo laiko režimas 6 darbo dienos per savaitę, darbo laiko norma 36 valandos per savaitę. 2020 metais savaičių yra 52,29, darbo valandų 1882 (52,29*36). Atostogų valandos 370 (1512 – 1882=370).
Svarbu pažymėti, kad pedagogams valandos įkainis gali būti nustatomas skirtingai, kai nustatomas valandos įkainis dėl pavadavimo ir kai nustatomas valandos įkainis dėl atostoginių, ligos, mamadienių skaičiavimo.
Skaičiuojant VDU dėl ligos ar atostoginių, taikoma įprastinė tvarka, kaip aprašyta 496 nutarime. Tačiau nustatant darbo užmokestį dėl pavadavimo, galima taikyti kitokią taisyklę.
Pavyzdžiui, darbuotojui nustatytas koeficientas 8,01, darbo režimas 5 darbo dienos per savaitę, darbo norma 36 valandos per savaitę. Mėnesio atlyginimas 8,01*176=1409,76 eurų, metų darbo užmokesčio fondas 1409,76*12= 16917,12 eurų. 2020 metais darbo dienų yra 253, savaičių 52,29, darbo valandų 1882 (52,29*36). Darbuotojas dirba 42 savaitės arba 213 dienų (1512 valandų) ir 40 dienų (370 valandų) atostogauja, iš viso 1882 valandos. Vienos valandos įkainis 16917,12/1882=8,99 eurai.

Kasmetinės atostogos

Nors pedagogams atostogos suteikiamos paprastai mokinių atostogų metu vasarą, tačiau atnaujintame Darbo kodekse numatyta, kad darbdavys privalo suteikti kasmetines atostogas tada, kai darbuotojas pageidauja ir kai jo prašymas yra pagrįstas sveikatos priežiūros įstaigos išvada apie sveikatos būklę (DK 128 str. 5 d. 4 p.). Visais atvejais svarbu numatyti, kad jei mokytojas atostogauja ne vasarą, jo darbo valandų skaičius per mokslo metus negali pasikeisti.
Pavyzdžiui, mokytojas paprašė atostogų vasario mėnesį 5 darbo dienas arba 36 valandas. Tai reiškia, kad jo darbo valandų iki mokinių atostogų lieka 1512-36=1476. Vasara, kai mokiniai atostogaus, jam teks 35 darbo dienų atostogos, o 36 valandas vasarą reikės atidirbti.
Svarbu prisiminti, kad teisę į pailgintas atostogas turi mokytojai, kurie dirba pagal bendrojo, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo programas, švietimo įstaigų specialistai, kurie teikia psichologinę, specialiąją pedagoginę ir socialinę pedagoginę pagalbą mokiniams. Tačiau teisės į pailgintas atostogas neturi švietimo pagalbos centrų ir tarnybų pedagoginiai darbuotojai, tiesiogiai nedirbantys su nepilnamečiais asmenimis: neformaliojo ugdymo organizatoriai, metodininkai, švietimo pagalbos padalinių vadovai, direktoriaus pavaduotojai, švietimo pagalbos įstaigų vadovai.
Darbo kodekse numatytas patikslinimas dėl mokymosi atostogų – anksčiau reikėjo informuoti darbdavį ne anksčiau kaip prieš dvidešimt darbo dienų. Dabar reikės informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt darbo dienų.

Natalja Kobzevienė, mokymų įmonės COUNTLINE lektorė, konsultantė

Registracija į „Mokymo lėšų apskaitos ir pedagogų darbo užmokesčio ypatumai ir naujovės” seminarą