Situacija tokia, kad įmonė ir darbuotojas sudarė darbo sutartį, kurioje aptartas hibridinis darbas: tris savaitės dienas dirbama iš namų, o likusias dvi biure. Darbo pobūdis toks, jog darbuotojas dažnai važinės į susitikimus su klientais ar potencialiais įmonės paslaugos pirkėjais. Nuotolinio darbo metu automobilis statomas prie namų. Be to, šis darbuotojas, dirbdamas iš namų, naudojasi jam įmonės suteiktu telefonu, kompiuteriu, kanceliarinėmis prekėmis bei minėtu įmonės automobiliu. Ar tokiu atveju skaičiuojamos už automobilį pajamos natūra?

Tarkime, šioje situacijoje yra taip, kad darbuotojas neatlieka tokių darbo funkcijų, kurios gali pareikalauti darbuotojo išvykimo įmonei priklausančiu automobiliu bet kuriuo paros metu darbo reikalais atlikti darbo funkcijų. Vadinasi, šiuo atveju įmonei priklausančio automobilio laikymas prie darbuotojo namų ir darbuotojo važinėjimas darbdaviui priklausančiu automobiliu iš namų į darbą / iš darbo į namus GPMĮ aspektu vertinama kaip automobilio naudojimas ir asmeniniais tikslais. Tokiu atveju nesvarbu, ar darbuotojo darbas atliekamas iš darbuotojo namų ir biure, ar susijęs su važiavimais į susitikimus su klientais ir kitais darbo reikalais. Taip yra todėl, kad tik aplinkybė, jog darbuotojų darbo sutartyje nurodyta automobilį naudoti tik darbo reikalais ir atliekant būtinas darbo funkcijas, susijusias su važiavimais, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad įmonei priklausantis automobilis nėra naudojamas ir minėto darbuotojo asmeniniais tikslais.

Vadinasi, įmonė turi apskaičiuoti minėto darbuotojo gaunamą naudą dėl įmonei priklausančio automobilio naudojimo darbuotojo asmeniniais tikslais, taigi įmonė yra pajamų natūra davėja. Ji turi vadovautis Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarkos aprašo nuostatomis ir apmokestinti pajamų mokesčiu kaip ir pinigais išmokamas su darbo santykiais susijusias pajamas. Taigi ši nauda apmokestinama: 20 proc. pajamų mokesčiu GPMĮ nustatyta tvarka, taip pat valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokomis šių įmokų mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu per 2024 ir vėlesnius metus darbo užmokesčio pajamos (išskyrus ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokas), įskaitant kitas pajamas, nurodytas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje, viršytų 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių (toliau – VDU) dydžio sumą, viršijanti dalis būtų apmokestinama taikant 32 proc. pajamų mokesčio tarifą. Be to, svarbu nepamiršti, jog progresinio pajamų mokesčio tarifo taikymo tikslu perskaičiuoti pajamų mokestį (įvertinant visas kalendoriniais metais gautas GPMĮ 6 straipsnio 1-1 dalyje nurodytas pajamas) ir mokesčio skirtumą sumokėti į biudžetą (jeigu būtų apskaičiuota mokėtina suma) privalo pats gyventojas, deklaruodamas savo metines pajamas.

O pinigais ir / ar natūra išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas bei nuo jų išskaičiuotą pajamų mokestį įmonė turi deklaruoti mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos GPM313 formoje ir metinės gyventojams išmokėtų išmokų, priskiriamų A ir B klasės pajamoms, deklaracijos GPM312 formoje.

JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI: