Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas viešųjų pirkimų byloses
Viešųjų pirkimų ginčuose įprasta, kad, tiekėjui teisme ginčijant perkančiųjų organizacijų pirkimo procedūrose priimtus sprendimus ar atliktus veiksmus, tiekėjo prašymu kartu yra taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės (LAP), tokios kaip procedūrų sustabdymas, draudimas sudaryti pirkimo sutartį, sudarytos pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas ir pan. Tačiau, 2023 m. pradžioje LAT pakeitė iš esmės nusistovėjusią praktiką.
CPK 4237 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą viešųjų pirkimų ir koncesijų suteikimo bylose. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 straipsnio 1 dalis). Be CPK nurodytų kitų laikinųjų apsaugos priemonių, kaip laikinosios apsaugos priemonės viešųjų pirkimų arba koncesijų suteikimo bylose gali būti taikoma: 1) viešojo pirkimo arba koncesijos suteikimo konkurso procedūrų sustabdymas; 2) įpareigojimas perkančiajai organizacijai ar perkančiajam subjektui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties; 3) įpareigojimas koncesiją suteikiančiajai institucijai nesudaryti koncesijų sutarties; 4) perkančiosios organizacijos ar perkančiojo subjekto arba koncesiją suteikiančiosios institucijos priimto sprendimo įgyvendinimo sustabdymas; 5) su pirkimo laimėtoju sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo sustabdymas arba su koncesininku sudarytos koncesijų sutarties vykdymo sustabdymas (CPK 4237 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas yra iš esmės tapatus tiek bylose, nagrinėjamose pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, tiek specialių kategorijų (įskaitant viešųjų pirkimų) bylose – laikinai apsaugoti ieškovo interesus ir užtikrinti būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymo galimybę (CPK 144, 145 straipsniai). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kiekvienu atveju sprendžiama pagal konkrečios bylos duomenis, patvirtinančius, kad, nesiėmus priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
Kadangi viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus), dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės. Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso.
LAT konstatavo, kad CPK 4237 straipsnyje nėra nustatyta išimčių dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies (ne)taikymo viešųjų pirkimų bylose. Pagal bendrąją taisyklę tais atvejais, kai įsiteisėja teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys viešųjų pirkimų byloje, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, patirtus dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Perkančiajai organizacijai prašant nuostolių (žalos), patirtų dėl LAP taikymo, atlyginimo, ieškinio atmetimo faktas viešųjų pirkimų byloje, kurioje tiekėjo iniciatyva buvo taikytos LAP, yra pakankamas tiekėjo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės teisinės atsakomybės taikymo sąlygos, konstatavimui.
Dėl priežastinio ryšio, kaip būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, aktualu įvertinti, ar viešojo pirkimo dokumentuose buvo tokių duomenų, kurie tiekėjui, reiškiančiam prašymą dėl LAP taikymo, vertinant pagal protingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, būtų suteikę galimybę suprasti, jog dėl šių priemonių taikymo perkančiajai organizacijai gali atsirasti tokio pobūdžio žala, kokia yra įrodinėjama. Nr. e3K-3-68-378/2023
