Kokiais atvejais būtina registruotis PVM mokėtoju užsienyje

Jeigu įmonių buhalterių, vadovų ar net vadybininkų paklaustumėte, koks sudėtingiausias įmonių mokamas mokestis, be abejonės, sulauktumėte tokio atsakymo: pridėtinės vertės mokestis (PVM). Taip yra todėl, nes tiek specialių sąlygų dėl apmokestinimo, neapmokestinimo, „ne objekto“ ar nulinio tarifo taikymo neturi nė vienas kitas mokestis.

Įprastai, vykdant veiklą Lietuvos teritorijoje, t. y. kai prekės parduodamos ir jos lieka Lietuvoje arba čia teikiamos paslaugos, tai apmokestinama (dažniausiai, bet su kai kuriomis išimtimis) standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Tokios apmokestinimo schemos jau nusistovėjusios ir dėl jų klaidų retai pasitaiko. Visos bėdos prasideda, kai prekės gabenamos į užsienio valstybes arba į mūsų šalį.

Kai taupomi logistikos kaštai

Visi žinome, jog transportavimo kaštus kartais stipriai įtakoja prekių savikaina. Kartais ją didina ir prekių sandėliavimas logistikos sandėliuose ar net jų perpakavimo, paskirstymo ar kitos su logistikos grandine susijusios operacijos.
Todėl įmonių vadybininkai, būdami suinteresuoti taupyti logistikos išlaidas, suranda efektyviausius prekių gabenimo maršrutus. Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė, nuperka maisto produktų iš Italijos tiekėjo. Dalis krovinio turi būti atgabenta į Lietuvą, o kita dalis – Latvijos pirkėjui.
Sumanyta, kad visas krovinys bus atgabentas iki logistikos sandėlio, esančio Lenkijoje. Tuomet jis bus perpakuotas ir paskirstytas Lietuvos bei Latvijos pirkėjams.
Išeitų, kad prekių tiekimo sandoris skyla į tris maršrutus:
1) iš Italijos į Lenkiją;
2) iš Lenkijos į Latviją;
3) iš Lenkijos į Lietuvą.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog tai – labai efektyvi schema, taupanti logistikos kaštus. Tačiau čia slypi mokestinė problema. Lietuvos įmonei teks registruotis Lenkijoje PVM mokėtoja „nuo pirmo euro“, nes prekių gabenimas prasidės ne Lietuvoje, o Lenkijoje.
Jeigu prekės būtų atgabentos į Lietuvą, tuomet Lietuvos įmonė tarpininkė galėtų prekių gabenimui į Latviją taikyti arba nulio procentų PVM tarifą, jeigu turėtų tinkamus įrodymus, arba taikytų standartinį „lietuvišką“ 21 proc. PVM tarifą.
Mūsų pavyzdyje visos bėdos įvyko, nes prekės buvo pristatytos į logistikos sandėlį Lenkijoje ir iš jo tęsėsi tolesnis prekių gabenimas. Taigi, kyla klausimas, ar čia aprašyta schema tikrai sutaupė įmonės kaštų – ar vykdant PVM prievoles Lenkijoje, nereikės sumokėti „sutaupytos“ sumos samdant buhalterį Lenkijoje, kuris pateiks ten PVM deklaraciją?

Elektroninė prekyba

Kiekvieną dieną vis daugiau vartotojų apsiperka neišeidami iš namų ar savo darbo vietos tai darydami internetu. Tai labai patogu ne tik pirkėjui, bet ir pardavėjas gali pasiūlyti patrauklesnę prekės kainą, nes nepatiria kaštų parduotuvės patalpų išlaikymui, pardavėjų darbo užmokesčiui ir kt. Tokia galimybė gera dar ir todėl, nes prekes galima įsigyti iš tolimiausio pasaulio kampelio.
Galima teigti, kad aprašytu atveju, pasaulis – be sienų. Tačiau čia atsiranda kita problema, susijusi su PVM – atgabenus į tam tikrą šalį prekių, vykdant nuotolinę prekybą per kalendorinius metus, galima viršyti nustatytą nuotolinės prekybos ribą ir dėl to teks registruotis šioje šalyje PVM mokėtoju.
Pavyzdžiui, Lietuvos tiekėjas vykdo elektroninę prekybą ir jo pirkėjams fiziniams asmenims į Latviją 2020 metais atgabentų prekių suma sudaro 37 500 eurų. Tą mėnesį, kada atgabentų prekių pardavimo suma į Latviją viršijo 35 000 eurų, šis Lietuvos tiekėjas turi registruotis Latvijoje PVM mokėtoju, nes viršijo nuotolinės prekybos ribą Latvijoje.

Prekių gabenimas į kitą valstybę narę

Efektyvinant elektroninę prekybą – siekiant būti arčiau pirkėjo – neretai prekės pervežamos į kitą Europos Sąjungos (ES) valstybę. Tai reiškia, kad prekės dar nėra nugabenamos pirkėjui, bet padedamos į sandėlį. Tokiu atveju, taip pat teks registruotis kitoje ES šalyje PVM mokėtoju, nes prekių gabenimas prasidės kitoje ES valstybėje narėje.

Gali padėti įsigalioję pasikeitimai nuo šių metų

Teisės aktų pasikeitimai tiek Lietuvoje, tiek ir ES, susiję su PVM reglamentavimu, vyksta nuolat. Pastarųjų metų pasikeitimai atnešė porą naujų galimybių – suradus verslo partnerį kitoje valstybėje narėje, kuris savo vardu parduos prekes vėlesniems pirkėjams toje šalyje, galima išvengti registravimosi PVM mokėtoju prievolės užsienyje. Taip pat atsirado galimybė vykdyti grandininius prekių tiekimo sandorius ir, atitinkant nustatytas sąlygas, taip pat rasti optimaliausią mokestinį sprendimą. Belieka tik įsigilinti ir tai taikyti.
Ir, žinoma, būtina nepamiršti nuolat sekti informaciją apie naujausius pakeitimus, susijusius su PVM.