Juris Belte. Kokį vadovavimo stilių pasirinkti?

Rinktis Juris Belte vedamus seminarus

Kokį vadovavimo stilių pasirinkti?

NVadovavimas yra darbo darymas kitų žmonių rankomis, tad norint šį darbą atlikti turi būti taikomas tinkamas vadovavimo stilius. Būtent tinkamas, o ne teisingas, nes, kaip praeito amžiaus viduryje nurodė Kurtas Levinas, kurį mes žinome kaip trijų stilių – autokratinio, demokratinio, liberaliojo – autorių, visi stiliai yra teisingi: svarbu pasirinkti tinkamą stilių atsižvelgiant į tam tikrus faktorius.

Kuo gi skiriasi vadovavimo stiliai ir į kokius situacinius bei ilgalaikius faktorius atsižvelgiant būtina taikyti konkretų stilių?

Autokratinio vadovavimo formulė: „pasitariau su savimi ir nusprendžiau“. Pagrindinis šio vadovavimo tipo požymis – vienasmeniškas vadovo sprendimų priėmimas, kai darbai skirstomi duodant nurodymus ir įsakymus, o griežta kontrolė padeda užtikrinti veiklos vykdymą ir tobulinimą. Vienasmeniškas sprendimų priėmimas leidžia sutaupyti laiko ir įgyvendinti nepopuliarus sprendimus. Greiti sprendimai lemia greitus rezultatus ir neabejotinai tai yra gerai. Tačiau lazda turi du galus – autokratija organizacijoje veda prie darbuotojų pasyvumo, neįsitraukimo, nes nuo jų juk beveik niekas nepriklauso, tada prastėja mikroklimatas, didėja kadrų kaita, o pats vadovas juk irgi ne dievas – jo sprendimai gali būti klaidingi ir organizaciją nuvesti į aklavietę.

Pliusai:

1. Greiti sprendimai.
2. Greitas rezultatas.
3. Sąlygiškai paprasta vadovauti.

Minusai:

1. Prastas mikroklimatas.
2. Didelė kadrų kaita.
3. Darbuotojai vengia atsakomybės.
4. Žemas įsitraukimas ir motyvacija.
5. Darbuotojai netobulėja.
6. Priimamų sprendimų kokybės rizika.
7. Ilgalaikėje perspektyvoje veda prie efektyvumo mažėjimo.

Taikytina:

1. Krizinėse situacijose.
2. Laiko deficito sąlygomis.
3. Įgyvendinant nepopuliarius sprendimus.
4. Vadovaujant nebrandiems darbuotojams, kurie yra linkę nuolat vengti atsakomybės.

Demokratinio vadovavimo formulė: „visi pasitarėme ir aš nusprendžiau“. Būsimi sprendimai svarstomi, iškomunikuojami ir priimami atsižvelgiant į darbuotojų idėjas ir norus. Tai leidžia formuotis komandiniam darbui, imtis iniciatyvos, generuoti netradicinius sprendimus, pasireikšti sinergijai. Visa tai lemia aukštą pasitenkinimą darbu, atsakomybės prisiėmimą, darbuotojų tobulėjimą, kas užtikrina gerus rezultatus ilgalaikėje perspektyvoje. Deja, kitas lazdos galas – laiko sąnaudos: darbuotojai per daug pastangų skiria tam, kas šiandien neduoda rezultatų, nepopuliarūs sprendimai atmetami. Vienu žodžiu, vadovas turi tartis ir įtikinti darbuotojus, o tai reikalauja kantrybės, psichologinių žinių ir laiko, kurio dažnai trūksta. Vadovas, nesusitvarkęs su šiais iššūkiais, sukuria daug betvarkės ir chaoso. Be to, ne visi darbuotojai nori prisiimti atsakomybę, yra linkę vengti užduočių. Tuomet nori nenori teks grįžti prie autokratinio stiliaus.

Pliusai:

1. Geras mikroklimatas.
2. Aukštas darbuotojų įsitraukimas.
3. Komandinis darbas.
4. Darbuotojai tobulėja.
5. Aukštas efektyvumas ilgalaikėje perspektyvoje.

Minusai:

1. Laiko sąnaudos.
2. Netinka krizinėse situacijose.
3. Netinka priimant ir įgyvendinant nepopuliarius sprendimus.
4. Vadovas turi sugebėti sąveikauti su labai skirtingais pavaldiniais, vadinasi, reikia būti geru psichologu.
5. Netinka, kai vadovas neturi autoriteto.
6. Netinka darbuotojams, kurie yra nebrandūs ir linkę vengti atsakomybės.

Taikytina:

1. Sąlygiškai stabilioje situacijoje.
2. Turint ilgalaikę vystymosi strategiją.
3. Siekiant komandinio darbo ir darbuotojų teikiamos sinergijos.
4. Ugdant darbuotojų profesionalumą ir atsakomybės jausmą.

Liberaliojo vadovavimo formulė: „nuspręskite ir aš padėsiu jums tai įgyvendinti“. Vadovas suteikia laisvę pavaldiniams, jie patys priima sprendimus, o vadovas jiems padeda sprendimus efektyviai įgyvendinti. Stilius kritikuojamas, kad čia jokio vadovavimo nėra, darbuotojai patys priima sprendimus, vadovas lyg ir nusišalina. Iš dalies taip ir yra, visgi galutinę atsakomybę už rezultatą prisiima vadovas. Stilius taikytinas, kai yra aukštas darbuotojų profesionalumo lygis kartu su aukštu įsitraukimu. Tuomet vadovui lieka tik padėti savo darbuotojams. Visgi darbuotojų atsakomybės ribos yra siauresnės negu vadovo, ir, keičiantis situacijai, vadovas turi priimti sprendimus net keisdamas vadovavimo stilių. Liberaliojo stiliaus trūkumas yra tas, kad darbuotojai gali užsiimti savidelegavimu pasirenkant labiau mėgstamus, o ne reikalingus darbus ir tokiu būdu kurti sau šiltnamio sąlygas.

Pliusai:

1. Geras mikroklimatas.
2. Darbas komforto sąlygomis.
3. Leidžia pasireikšti kūrybiškumui ir nestandartinėms idėjoms.
4. Darbuotojai turi visas sąlygas veikti efektyviai.
5. Darbuotojai gali save realizuoti.

Minusai

1. Savidelegavimo rizika.
2. Gali būti pažeistas darbų prioritetas.
3. Per didelis atsipalaidavimas gali lemti darbuotojų potencialo neišnaudojimą.
4. Netinka aršios konkurencijos sąlygomis.
5. Rizika, kad vadovas tiesiog nusišalins nuo vadovavimo.

Taikytina:

1. Stabilioje situacijoje.
2. Kai pavaldiniai yra aukšto lygio profesionalai.
3. Kai pavaldiniai jaučia visišką atsakomybę už darbą.
4. Kai pavaldiniai atlieka kūrybišką ir nestandartinį darbą.

Rinktis Juris Belte vedamus seminarus