Kaip valstybės tarnautojų tarnybinis vertinimas atrodys 2024-aisiais?
Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra esminė valstybės institucijų funkcionavimo ir vadybos dalis. Kiekvienoje modernioje demokratinėje visuomenėje siekiama užtikrinti, kad valstybės tarnyba būtų vykdoma efektyviai, skaidriai ir atsižvelgiant į visuomenės interesus. Tarnybinio veiklos vertinimo sistema leidžia identifikuoti stipriąsias ir silpnąsias darbuotojų puses, nustatyti mokymosi ir tobulėjimo galimybes bei užtikrinti aukštą viešojo sektoriaus paslaugų kokybę. Ką valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kontekste žada 2024-ųjų reforma?
Netrukus Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuos nuo 2024-01-01 įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnis. Kitaip nei dabar, vertinant įstaigos vadovo veiklą, tikslas bus įvertinti jo kompetenciją ir pasiektus rezultatus įgyvendinant susitarimą dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ar pastarojo etapų veiklos tikslų ir rezultatų, o karjeros valstybės tarnautojo ir laikinojo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo metu bus vertinama kompetencija ir pasiekti veiklos rezultatai.
Nuo 2024 m. karjeros valstybės tarnautojų atžvilgiu nebelieka gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertinimo, bus vertinami pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, tačiau ne vykdant nustatytas užduotis, o tarnautojui įgyvendinant tarnybinės veiklos lūkesčius – užduotys nebus nustatomos. Įstaigos vadovo atveju taip pat nebebus vertinami gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o pasiekti rezultatai bus vertinami įgyvendinant susitarimą, o ne vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis.
Keisis įvertinimo būdai – įstaigos vadovą į pareigas priimantis asmuo, tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo ar laikinojo valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą gali įvertinti taip: 1) viršijanti lūkesčius (dabar – „labai gerai“); 2) atitinkanti lūkesčius (dabar – „gerai“); 3) iš dalies atitinkanti lūkesčius (naujas); 4) neatitinkanti lūkesčių (dabar – „nepatenkinamai“).
Pabrėžtina, kad dviem tarnybinės veiklos vertinimo atvejais valstybės tarnautojo teisinė padėtis nesikeičia, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip atitinkančią lūkesčius ir kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius. Tačiau tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, nors jo teisinė padėtis ir nesikeičia, tačiau valstybės tarnautojui turi būti nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.
Tuo tarpu kitais atvejais, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius (Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 8 dalis) arba neatitinkančią lūkesčių (Valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio 10 dalis), kaip ir dabar, yra teikiami atitinkami pasiūlymai.
Šiuo metu, kai valstybės tarnautojas nesutinka su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, jis gali kreiptis į įstaigoje sudarytą vertinimo komisiją, kuri išnagrinėja valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir priima sprendimą dėl jos įvertinimo, taip pat priima sprendimą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui teikiamo siūlymo. Nuo 2024 m. tokių komisijų nebelieka. Pagal kitąmet įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymą, valstybės tarnautojas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, galės kreiptis į valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį arba jo įgaliotą asmenį, ir pateikiant rašytinį prašymą prašyti įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumą ir pagrįstumą.
Naujosios įstatymų nuostatos ne tik žada, bet garantuoja reikšmingus pokyčius.
Daugiau seminare:
