Jurgita Navikienė: iš mažosios bendrijos nariui išsiimti 100 tūkst. eurų per metus – misija įmanoma

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus

Kaip iš savo mažosios bendrijos (MB) išsiimti nei daugiau, nei mažiau –  būtent 100 000 eurų? Po paskutinių LR Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimų daugelis MB narių tokią galimybę pavertė metų tikslu.

Pakeitimų būtinybė

2020 metų lapkričio mėnesį įsigaliojęs LR Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimas suteikė naujų galimybių ne vienam tokį juridinį statusą turinčiam verslininkui – juk sandorių su savo MB pasitaiko ir net nesiekiant mokestinės naudos. Iki šio pakeitimo būdavo ir paradoksalių situacijų: pavyzdžiui, nuosavo automobilio MB narys negalėjo naudoti civilinės sutarties pagrindu – nei nuomos, nei panaudos.

Tai ypač apsunkindavo veiklą – arba reikėdavo pirkti tokį automobilį MB nuosavybės teise, arba jį nuomotis iš kaimyno. Būdavo svarbu, kad sandoris nebūtų iš MB nario. Kildavo daug panašių nepatogumų. Bet dabar tokie nesusipratimai jau praeityje.

Ką parduoti už 100 tūkst. eurų?

Visgi vienas kraštutinumas sukūrė kitą kraštutinumą. Jei anksčiau visi sandoriai tarp MB nario ir jam priklausančios tokios bendrijos buvo uždrausti, išskyrus vieną – vadovavimo sutartį – tai po 2020 m. lapkričio 19 dienos apsukrieji taip ir suka galvą – ką parduoti savo MB už 100 tūkst. eurų per metus.

Į šią sumą įeina ir atlygis pagal vadovavimo sutartį – tik kam vadovauti už 8333,33 eurų (100 tūkst. eurų / 12 mėnesių) mėnesio atlyginimą, kai nei darbuotojų, nei kitų MB narių nėra? Dažnas supranta, kad tokį atlyginimą gauna didelės gamyklos vadovas. Vadinasi, vadovavimo sutarties atlygis turėtų būti mažesnis.

Galbūt tokioje situacijoje optimalu būtų vadovauti už, pavyzdžiui, 1000 eurų per mėnesį. Vadinasi, susidarytų 12000 eurų per metus. Taip pat galima MB nariui išnuomoti asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį. Tarkime, už 500 eurų per mėnesį sumą, svarbu, kad nuomos mokestis atitiktų rinkos kainą. Per metus tai sudarytų dar 6000 eurų.

Galima būtų savo MB teikti ir apskaitos paslaugas, pavyzdžiui, jas įvertinus 1000 eurų suma per mėnesį, žinoma, vėl primenant, kad tokios paslaugo turėtų būti įvertintos rinkos kaina. Tai sudarytų dar 12000 eurų per metus. Galbūt namuose atsirastų koks užsilikęs daiktas, kurį galima parduoti savo MB. Tik reikia šį daiktą parduoti už realią, t.y. rinkos kaina. Jeigu jis vertingas – gal dar 50000 eurų būtų galima gauti. Reikia tik turėti fantazijos ir ūkinės operacijos susidėlioja į eilę.

Saikas ir sveikas protas visada gelbsti

Sandorių sąrašą galima tęsti iki begalybės, tačiau svarbiausia – laiku sustoti ir pasvarstyti, ar tokie sandoriai nekelia mokestinės rizikos. O mokesčių administratorius jau pernai suskubo pareikšti savo nuomonę ir dažnu atveju pasakė „Stop“.

Kai kuriuos fantazijos turinčius buhalterius ir MB narius mokesčių administratoriaus specialistai konsultavo šiais klausimais. Pagrindinė mintis buvo tokia – ar MB nario teikiama paslauga bus teikiama pačiai bendrijai? O gal tokia yra MB veikla ir narys tik veikia pačios MB vardu? Pailiustruokime tai pavyzdžiais:

• Jei MB narys remontuoja MB priklausantį pastatą, tai tokia paslauga gali būti MB nario teikiama savo mažajai bendrijai. Viskas čia gerai. Bet kiek tokių remontų atliekama?
• Buvo ir tokių užklausų: jeigu MB veikla – odontologijos paslaugos, ar MB narys gali parduoti odontologijos paslaugą savo MB, o pastaroji tada šią paslaugą perparduos pacientui. Mokesčių administratoriaus specialistai atsakė paprastai: MB narys tvarko dantis ne savo mažajai bendrijai, o MB pacientui. Vadinasi, tokių sandorių tarp MB nario ir jo MB būti negali. Todėl patarimas paprastas – kai kyla noras kuo daugiau sandorių turėti su savo MB, visada apie tokius sandorius pasitarkite su mokesčiu administratoriumi ir, žinoma, su savo sąžine – ar elgiatės sąžiningai ir nesiekiate mokestinės naudos, įforminant dirbtinį ar fiktyvų sandorį.

Mokestinė nauda

Aptarti sandoriai neabejotinai yra naudingi dėl optimalios mokestinės naštos. Dažniausiai MB nario sandoriai su jo MB yra apmokestinami 15 procentų gyventojų pajamų mokesčių (GPM) tarifu. Maža to, tokio sandorio suma mažina ir apmokestinamąjį pelną, apskaičiuojant pelno mokestį. Vadinasi, MB narys tokiu atveju gauna pajamų, apmokestinamų 15 procentų GPM tarifu ir dar „sutaupo“ pelno mokesčio. Dėl to šie civiliniai sandoriai tarp MB nario ir jo MB yra tokie patrauklūs.

Tačiau reikia perspėti: jeigu MB narys per 12 mėnesių sudarys paslaugų teikimo ar prekių pardavimo sandorių už 45000 eurų sumą – jis neabejotinai turės registruotis PVM mokėtoju.

Ar padaugės mažųjų bendrijų?

Po pastarųjų LR Mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimų galima teigti, kad MB kaip juridinio asmens forma turi pranašumų prieš Uždarąją akcinę bendrovę (UAB):

1. MB narys gali avansu išsiimti pelną, o UAB akcininkai turi laukti eilinio akcininkų susirinkimo ir tuomet skirsto pelną.
2. MB nariai neįskaitomi į darbuotojų sąrašą (nors ir dirba joje), apskaičiuojant vidutinį metinį darbuotojų skaičių pagal sąrašą, ir tai yra palanku, siekiant pasinaudoti lengvatiniais 0 ar 5 procentų pelno mokesčio tarifais, o UAB turi įskaičiuoti visus darbuotojus.
3. MB narys gali dirbti „visą parą“, 7 dienas per savaitę, o UAB akcininkas veikti UAB vardu taip negali. Tai pat, sudarius darbo sutartį, teks paklusti LR Darbo kodekso reguliavimui.
4. MB narys su savo MB gali turėti sandorių, kurie apmokestinami nuo 15 iki beveik 40 procentų, o UAB akcininkas gali gauti pajamų iš jam priklausančios UAB su nuo 20 iki apie 40 procentų mokesčių našta.

Paminėtina, kad UAB gali būti pertvarkoma į MB. Individuali įmonė (IĮ) taip pat gali tapti MB, jeigu tokį sprendimą priims IĮ savininkas. Todėl ar bus daugiau pertvarkomų įmonių į MB juridinę formą – parodys ateitis.

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus