Jurgita Navikienė. Finansinių ataskaitų kokybė ir subalansuota apskaitos politika prasideda nuo teisingo vidaus kontrolės organizavimo

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus

Pasibaigus finansiniams metams, kelis mėnesius skiriame metinių finansinių ataskaitų ruošimui. Kodėl ne vieną dieną trunkantis procesas ne visada būna sėkmingas ir ataskaitos paruošiamos ne iki galo kokybiškai? Dažnu atveju šis darbas paliekamas tik įmonės finansininkų rankose, tačiau į tai turėtų įsitraukti ir vadovai, nes tai vienas iš svarbiausių įmonės dokumentų, atskleidžiantis daug informacijos apie įmonės rezultatus ir vykdytą veiklą. Tačiau kas prisiima atsakomybę už finansinių ataskaitų kokybę ir savalaikį jų pateikimą?

Puikiai žinome, kad finansines ataskaitas pasirašantys asmenys turi būti susipažinę su pateikiama informacija ir savo parašais patvirtinti pateiktos informacijos teisingumą. Tačiau kaip vadovai galėtų dar labiau įsitraukti į atskaitomybės rengimo procesą nei tai buvo iki šiol? Visų pirma reikėtų pradėti nuo vidaus kontrolės priemonių numatymo ir galimų rizikos veiksnių mažinimo. Audito, apskaitos, Turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie LR Finansų ministerijos yra parengusi vidaus kontrolės organizavimo rekomendacijas, kuriomis remiantis kiekvienas vadovas gali pasitikrinti ar visos rekomenduojamos kontrolės priemones yra įgyvendintos jo organizacijoje. Vadovas turėtų pasitikrinti ar:

• Paskirstas už buhalterinės apskaitos rengimą atsakingas asmuo bei suteiktos visos būtinos bet ne perteklinės prisijungimo prie apskaitos sistemų teisės;
• Nustatyti apskaitos dokumentų parengimo būdai, formos, laikmenos;
• Už buhalterinės apskaitos rengimą atsakingi asmenys yra informuoti apie dokumentų pateikimo (išsiuntimo) terminus;
• Priskirti atsakingi asmenys, kurie gali pasirašyti apskaitos dokumentus;
• Numatyti elektroninių apskaitos dokumentų formatai, pateikimo būdai, saugojimo terminai ir apsaugos priemonės;
• Numatyti atvejai kada galima koreguoti apskaitos dokumentus ar juos taisyti;
• Užtikrintos kontrolės priemonės padedančios įdentifikuoti apskaitos dokumentų išrašymo, koregavimo, taisymo veiksmus atlikusius asmenis.

Kol įmonių požiūris į finansines ataskaitas ir jų kokybišką parengimą bei savailaikį kontroliavimą nepasikeis, didesnių pokyčių teks laukti dar ilgai. Pandemija labai aiškiai atskleidė kai kurių įmonių nepakankamai skiriamo dėmesio į finansines ataskaitas pasekmes: kai įmonės negavo valstybės paramos pandemijos padariniams kompensuoti, tuomet ir susimąstė – kodėl jų įmonės yra laikomos „sunkumų patiriančiomis įmonėmis“ dėl nepakankamo nuosavo kapitalo, kurioms parama nepriklauso.

Kiekviena įmonės balanso eilutė savaip svarbi

Tada tapo aišku, kaip svarbu „prižiūrėti“ nuosavą kapitalą. Jeigu jis yra priartėjęs prie kritinės ribos (kai nuosavas kapitalas yra mažesnis už pusę įstatinio kapitalo), būtina nedelsiant priimti sprendimą, kaip susidariusią padėtį ištaisyti ir kuo skubiau atkurti nuosavo kapitalo sumą.

Tačiau įmonės balanse yra ir kitų eilučių, kurių kiekviena yra savaip svarbios. Vienos parodo turto, kitos – įsipareigojimų, trečios – nuosavybės vaizdą. Jų visumą analizuojant, galima padaryti labai daug išvadų: ar verta šiam verslo partneriui suteikti mokėjimo atidėjimą arba, apskritai, verta pradėti bendradarbiavimą su šiuo verslo partneriu ir panašiai.

Mokesčių administratorius yra ne kartą pabrėžęs, kaip svarbu bendradarbiauti su skaidriai veikiančiais verslo partneriais, ir įmonių vadovybė turi suprasti, kad bent vieno sandorio sudarymas su „netinkamos reputacijos“ verslo partneriu dar ilgai gali kelti problemų ateityje.

Todėl verta priminti, kad du asmenys, pasirašantys įmonės finansines ataskaitas, yra atsakingi už jų kokybę. Įsigaliojus naujajam Finansinės apskaitos įstatymui (nuo 2022 m. gegužės 1 d.), atsiras ir valstybinė finansinių atskaitų kokybės kontrolė, kuri padės užtikrinti finansinių ataskaitų kokybę.

Sąvoka „apskaitos politika“ tampa įdomi nebe tik buhalteriui

Kiek apskaitos politika lemia finansinių ataskaitų kokybę? Visus 100 procentų. Juk pasirinkus netinkamą ar neapgalvotą apskaitos politiką, tam tikros įmonės finansinės ataskaitos gali būti mažiau patrauklios nei tos įmonės, kuri kruopščiau apgalvojo kiekvieną ūkinę operaciją ir pasirinko jos dydį, vadovybės lūkesčius, veiklos rūšį „atliepiančią“ apskaitos politiką.

Pateiksiu pavyzdį: viena transporto įmonė naujiems vilkikams nustatė 4 metų nusidėvėjimo normatyvą, o kita – atsižvelgė į realų vilkiko nusidėvėjimo laikotarpį ir nustatė 8 metų nusidėvėjimo normatyvą. Turbūt atsakymas labai aiškus, kurios įmonės balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita atrodys patraukliau. Aišku, kad tos, kurios ilgalaikio turto nusidėvėjimo laikotarpis yra arčiau realaus. Taigi, per metus bus priskaičiuojama mažiau nusidėvėjimo sąnaudų bei veiklos rezultatas bus geresnis, o ilgalaikio turto likutinė vertė bus arčiau tikrosios.

Kitas pavyzdys yra apie tai, kaip tinkamai pasirinkta apskaitos politika padeda taupyti apskaitos darbuotojų darbo laiką. Jeigu apskaitos politikoje yra aprašyta, kad statybinėje organizacijoje žaliavos, pristatytos į statybų aikštelę, priskiriamos to statybos objekto savikainai pagal pirkimo sąskaitą, tai registruojant tokią ūkinę operaciją bus atliekamas tik vienas įrašas apskaitoje. Tačiau kita įmonė ir toliau pajamuoja kiekvieną pirktą varžtelį bei sraigtelį ir vėl viską detaliai nurašo. Taip sugaištama labai daug laiko, o nauda abejotina.

Patarimas toks: įmonės vadovui verta skirti daugiau dėmesio peržiūrint sudėtingų ar įmonei reikšmingų ūkinių operacijų registravimo tvarką ir, esant reikalui, teikti pasiūlymus dėl turimos apskaitos politikos koregavimo bei aktyviai dalyvauti jos tobulinime ar jos laikosi kontrolėje, ypač nuo 2022-05-01, kai įsigalios naujasis Finansinės apskaitos įstatymas. Įmonių vadovai teikdami reikšmingus pastebėjimus ar įžvalgas dėl apskaitoje registruotų sandorių, netiesiogiai su apskaita susijusių aplinkybių ir įvykių ar kitų netikėtumų minimizuos susidarančias rizikas, o pati apskaita taps vykdoma pagal įstatymų ir kitų reikalavimų nuostatas. Naujoji apskaitos reforma paskatins vadovus dar daugiau įsitraukti į vidaus kontrolę, o atėjus finansinių ataskaitų sudarymo metui matant finansinius rodiklius, puikiai žinoti priežastis dėl ko būtent toks rezultatas ar rodiklis buvo pasiektas.

Mokesčių optimizavimas – aktuali tema verslininkams

Šis žodžių junginys yra tikras jaukas verslininkams. Juk kiekvienas nori mokėti mažiau mokesčių. Taigi, nėra nusikaltimas planuoti mokesčius ir jų mokėti tiek, kiek reikia. Vadinasi, pirmiausia sukūrus tinkamą apskaitos politiką ir kruopščiai sutvarkius finansinę apskaitą, mokesčių bazė bus aiški, tiksli ir teisinga.

Iš kitos pusės – tam tikri sandoriai gali būti planuojami, siekiant pasinaudoti mokesčių lengvatomis. Pavyzdžiui, jeigu dalis įmonės gaunamų pajamų yra neapmokestinamos, tuomet labai svarbu tiksliai nustatyti ir toms neapmokestinamoms pajamoms tenkančias sąnaudas, kurios turi būti priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Šiuo atveju tinkamai parinkta apskaitos politika suvaidina labai ryškų vaidmenį.

Pavyzdžiui, sveikatos priežiūros įstaigoje iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo gautos lėšos yra neapmokestinamos pelno mokesčiu. Tiesa, tas pats gydytojas vienos konsultacijos metu gali suteikti ir mokamas, ir nemokamas paslaugas pacientui. Vadinasi, parinkus labiausiai tinkančią apskaitos politiką, įmanoma ir sutaupyti pelno mokestį.

Ir dar, neturi būti išsikeliamas vienintelis tikslas – tik sumažinti mokesčių sąnaudas. Kartais, sutaupius mokesčius, finansinės ataskaitos atrodo gerokai prasčiau. Tarkim, nurašius remonto sąnaudas tais pačiais metais, rezultatas pelno nuostolių ataskaitoje bus daug prastesnis nei šias sąnaudas paskirsčius per ilgesnį laikotarpį. Žinoma, kiekvienai ūkinei operacijai ar priimtam sprendimui visada turi būti tinkamas pagrindas arba, kaip teigia mokesčių administratorius, turi būti taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.

Finansinių ataskaitų kokybę įmanoma pagerinti tik darniai apjungus pajėgas: vadovams suprantant, kaip svarbu tiksli ir teisinga apskaita, bei prisiimant atsakomybę ne tik už apskaitos politikos parinkimą, bet ir už apskaitos darbuotojų atranką.

Finansininkai turi atlikti savo darbą, laikantis teisės aktų reikalavimų ir to, kas numatyta konkrečioje įmonėje. Tiesa, finansinėje ir mokesčių apskaitoje kūrybiškumui yra tikrai kur pasireikšti, nes alternatyvų yra praktiškai kiekvienoje ūkinėje operacijoje. Belieka tik rasti geriausius sprendimus ir prisitaikyti prie laukiančių pokyčių.

Jurgita Navikienė, mokymų įmonės COUNTLINE lektorė

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus