Jurgita Navikienė. Ar apskaitos paslaugų įmonės dirba kokybiškai ir kas pasikeis, įsigaliojus naujos redakcijos Finansinės apskaitos įstatymui?

Registruotis į Apskaitos reforma bei finansinės atskaitomybės taisymas už 2021 m. seminarą

Nuo gegužės įsigalioja naujos redakcijos Finansinės apskaitos įstatymas. Jo turinys išlieka tas pats – apskaitos specialistas ir toliau atlieka kasdienius apskaitos darbus ir rengia finansines ataskaitas bei pildo mokesčių deklaracijas. Tačiau yra naujovė – bus vykdoma finansinių ataskaitų priežiūra. Šį darbą atliks Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Ir čia jau prasideda reikšmingi pasikeitimai.

Neteko matyti tyrimo (tačiau būtų labai įdomu), kiek darbuotojų įmonėje žino, kaip skaičiuojami atlyginimai ir kokie mokesčiai mažina išmokamą sumą. Manau, tikrai būtų nemaža dalis tokių, kurie atlyginimo lapelyje pasižiūri tik išmokamą darbuotojui sumą, nesigilindami į kitus ten surašytus skaičius. Tačiau vertėtų.

Įsigaliojo nauja tvarka, kuri gali padidinti algą

„Sodros“ duomenimis, 2021 m. gruodį Lietuvoje veikė 2028 apskaitos paslaugas teikiančios įmonės. Skelbiama, jog per praeitus metus šalyje buvo įsteigtos 264 apskaitos įmonės. Šie skaičiai rodo, kad ši rinka yra auganti ir į ją patekti nesunku: nereikia jokių specialių licencijų, nekeliami praktiškai jokie reikalavimai.

Tiesa ta, kad atsakomybė, kurią turi prisiimti apskaitos paslaugų įmonėje dirbantis apskaitos specialistas – dažnai sunkiai slegianti jo pečius. Tai supranta kiekvienas, turintis bent minimalios praktinio buhalterinio darbo patirties. Tačiau ne visi verslininkai, ypač pradedantieji, supranta ir vertina apskaitos specialisto darbą.

Metinis NPD ir čia slypintys „pavojai“

Gavus kiekvieno mėnesio algą, darbuotojui teks dar perskaičiuoti metinį GPM. Ir NPD formulė bus vėl pritaikoma už metus. Tuo pasirūpina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) – kiekvienam Lietuvos mokesčių mokėtojui parengdama preliminarią pajamų mokesčio deklaraciją. Tada ir prasidės „linksmieji kalneliai“ – kam apsiskaičiuos grąžintina iš valstybės biudžeto GPM suma, o kam – ir mokėtina.

Būtent už 2022 metus mokėtina GPM suma gali susidaryti ir dėl naujosios, labiau palankios formulės taikymo. Tačiau labai svarbu žinoti, kad metų eigoje, pasikeitus darbo užmokesčio dydžiui, tam tikrais mėnesiais net ir nebebus taikoma naujoji formulė, jeigu mėnesio darbo užmokesčio priskaitymai viršys 1678 eurų sumą.

Tada bus pritaikyta senoji formulė. Ir taip gali atsitikti dėl premijų, priedų ar kitų nereguliarių ar ilgesnio laikotarpio priskaitymų. Tačiau už metus bus susumuotas darbo užmokestis ir tuomet nustatoma – ar apskritai galėjo būti taikoma naujoji NPD formulė. Jeigu metinė darbo užmokesčio suma bus didesnė nei 20136 eurų suma (1678 eurai x 12 mėnesių), tuomet naujoji formulė jau nebegali būti pritaikyta – bus perskaičiuotas metinis GPM pagal senąją NPD formulę ir tokiam gyventojui teks grąžinti dalį jam per daug išmokėtos atlyginimo sumos į valstybės biudžetą.

Pati VMI paaiškina, jog: „Metinis NPD gali sumažėti dėl iš dviejų ar kelių darbdavių gauto darbo užmokesčio, autorinių atlyginimų, tantjemų, pajamų iš įregistruotos individualios veiklos, dividendų, nuomos ir kitokių apmokestinamųjų pajamų gavimo, dėl kintamo darbo užmokesčio, gautų premijų. Metinis NPD sumažėja ir dėl gautų ligos išmokų, nes darbdavys mėnesio NPD pritaiko, atsižvelgęs į jo paties išmokamą mėnesio darbo užmokesčio ir ligos išmokos už pirmąsias 2 ligos dienas sumą, neįskaičiuodamas Sodros mokamų ligos išmokų.“

Apskaitos profesionalo žinios turi atitinkamą kainą

Jau minėtame naujos redakcijos Finansinės apskaitos įstatymo tekste nebelieka žodžio „buhalterija“ – nei vyriausiojo buhalterio sąvokos, nei kitų, susijusių su buhalterija. Vadinasi, pareigų pavadinimą apskaitos specialistai gali laisvai pasirinkti, kaip tai daro ir šiuo metu. Tai tik forma, tačiau yra matomi ir reikšmingi pasikeitimai.

Minėta tarnyba peržiūrės pateiktas Juridinių asmenų registrui finansines ataskaitas ir pateiks apibendrinimą apie finansinių ataskaitų kokybę. Tai daroma jau keletą metų. Tačiau jau už 2021 metus bus skiriamos ir realios baudos už finansinių ataskaitų rengimą nustatančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymą.

Vadinasi, buhalteriai jaudinsis ne tik užklupus Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) patikrinimui, bet ir kai už 2021 metus bus peržiūrimos finansinės ataskaitos. Todėl drąsiai galima teigti, kad kvalifikuotai parengti finansines ataskaitas gali tik pakankamai žinių ir patirties turintis finansininkas, buhalteris ar kaip kitaip jis bus pavadintas konkrečioje įmonėje.

Tas pats pasakytina ir apie apskaitos paslaugų įmones, kurios samdo ir tik profesinę karjerą pradedančius apskaitininkus, ir jau solidžią patirtį turinčius vyriausiuosius finansininkus ar buhalterius. Kaip žinia, patirties vertė didelė, todėl atlygis turi būti atitinkamas. Taigi, galima pateikti pirmą klausimą tiems, kurie naudojasi apskaitos paslaugomis – ar jūsų mokamas atlygis buhalteriui yra pakankamas reikalauti kokybiško darbo?

Nauji reikalavimai turi rūpėti ne tik specialistams

Su jau minėta finansinių ataskaitų priežiūra susidurs visi ūkio subjektai, pateikę savo finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui. Kiekvienais metais AVNT paskelbs gaires, pagal kurias bus atrenkamos įmonių ataskaitos peržiūrai. Tai gali būti pelno nesiekiančių vienetų paramos ir finansavimo panaudojimo akcentas ar pelno siekiančių vienetų bet kurios balanso ar pelno (nuostolių) ataskaitos eilutės analizė.

Svarbu žinoti tai, jog griežtesni reikalavimai dėl paties apskaitos darbo organizavimo nustatomi tik apskaitos paslaugų įmonėms ir fiziniams asmenims, kurie teiks apskaitos paslaugas. Arba išoriniams apskaitos specialistams, bet ne pačioje įmonėje įdarbintam finansininkui, buhalteriui ar apskaitininkui. Visais atvejais įmonės vadovui nustatyta pareiga parinkti apskaitos specialistą – tiek vidinį, tiek ir išorinį, remiantis teisės aktų nustatytomis rekomendacijomis.

Rekomendacijos taip pat bus nustatytos apskaitos paslaugų įmonėms ir tokių paslaugų teikėjams fiziniams asmenims – bus sukurta apskaitos paslaugų kokybės kontrolės sistema. Iki šiol tokias sistemas privalomai turi tik audito įmonės, kurios kartu teikia ir apskaitos paslaugas. „Paprastoms“ apskaitos paslaugų įmonėms tokie reikalavimai niekada nebuvo keliami.

Tikiu, kad tam tikras kontrolės priemones naudoja bet kuri apskaitos paslaugų įmonė. Pavyzdžiui, žemiausios kvalifikacijos apskaitininko darbą patikrina aukštesnės kvalifikacijos buhalteris. Arba kasdienius apskaitos darbus atlieka apskaitininkai, o deklaracijas ir ataskaitas rengia vyriausieji finansininkai. O dar jeigu tas parengtas finansines ataskaitas peržiūrėtų tokią pat ar aukštesnę kvalifikaciją turintis kolega – jau galima teigti, kad čia apskaitos paslaugų kokybės kontrolė veikia.

Taigi, belieka tik sulaukti rekomendacijų ir jau nuo gegužės 1 dienos, prieš tai sukūrus Apskaitos paslaugų kokybės kontrolės sistemą, jų laikytis.

Taip pat bus paskelbta Pavyzdinė apskaitos paslaugų sutartis. Joje, tikėtina, bus suderintos Finansinės apskaitos įstatyme atskirtos vadovo ir apskaitos specialisto atsakomybės bei aptarti kiti aktualūs klausimai.

Čia tiktų užduoti ir antrą klausimą: kaip vertinate savo apskaitos specialisto darbą ir kaip įsitikinate, kad jis dirba kokybiškai? Manau, kad į šį klausimą ne visi iškart atsakys, nes dažnai vadovai tiesiog apie tai nesidomi ar nežino, kad ir jie yra atsakingi už finansinių ataskaitų kokybę, nes deda jose savo parašą.

Buhalterija nėra tik verslas, tai – atsakomybė

Jei žvelgtume iš mokesčių sistemos reguliavimo pusės, iš pirmo žvilgsnio pokyčiai atrodo į gera. Mat sumažėja reikalavimų dėl kasdienių operacijų ir kontrolės – LR Vyriausybės nutarimu nebebus reguliuojamas grynųjų pinigų judėjimas ar net inventorizacijos atlikimo tvarka.

Visgi bus daugiau reikalavimų dėl apskaitos paslaugų kokybės ir tuo pačiu atsiranda valstybinė finansinių ataskaitų priežiūra. Jau dabar dėl to yra sunerimę mažieji apskaitos paslaugų teikėjai – kaip įgyvendinti apskaitos paslaugų kokybės kontrolės reikalavimus, jeigu „dirbu pats sau vienas“? Į šiuos klausimus atsakys rekomendacijos.

Ir pabaigai trečias klausimas: kiek esate kompetentingi suprasti naujus reikalavimus ir sukurti lokalius apskaitos teisės aktus – vidaus kontrolės sistemą, reglamentuoti ūkinių operacijų apskaitos ir vertinimo tvarką, ir, galiausiai – apskaitos paslaugų kokybės kontrolės sistemą?

Vietoj išvadų, manau, geriausiai tinka patyrusių buhalterių dažnai sakomi žodžiai: „Buhalterija nėra ir negali būti tik verslas – tai pirmiausia yra atsakomybė.“

Registruotis į Apskaitos reforma bei finansinės atskaitomybės taisymas už 2021 m. seminarą