Irena Balčiūnienė, Jurgita Navikienė – Į pagalbą odontologmas: Mokesčių mokėjimas ir etika
Publikuota: 2021-11-10
Mokesčiai – tai sritis, kuri nuolat kinta, todėl sekti visas svarbias naujienas gali būti sudėtinga. Kalbėti šia tema reikalinga ugdymo ir etikos prasme, taip įgyvendinant mokesčių aiškumo principą.
Prof., habil. dr. Irena Balčiūnienė,
Auditorė Jurgita Navikienė
Žinome, kad reikšmingiausią viešojo sektoriaus pajamų dalį sudaro mokesčiai, t. y. jie sudaro kiekvienos valstybės gyvavimo pagrindą – apie 90 proc. valstybės pajamų. Tačiau kai kurie subjektai gali nemokėti mokesčių arba jų mokėti mažiau, tačiau vis tiek naudotis visomis viešai teikiamomis gėrybėmis.
Kuo labiau pateisinama korupcija, tuo labiau vengiama mokėti mokesčius. Kuo mažiau didžiuojamasi savo šalimi, tuo labiau pateisinamas mokesčių nemokėjimas. Taigi, mokesčių moralė auga didėjant nacionaliniam pasididžiavimui. Daugumoje atvejų, vyresnių žmonių mokesčių moralė yra stipresnė, o didėjant pajamoms mokesčių moralė silpnėja.
Ar kultūringas ir išsilavinęs žmogus gali slėpti dalį pajamų ir nemokėti mokesčių? Atsakymas – tikrai ne. Tuomet kyla klausimas: ar toks verslas, kuriame yra šešėlis, gali būti etiškas ir tvarus? Atsakymas turbūt taip pat aiškus.
Tikriausiai ir mokesčių administratorius susidomėjo gydytojų odontologų ir jų įmonių veikla ne dėl to, kad reikėjo kažką tikrinti, bet atlikus analizę paaiškėjo, jog „nesueina galai“. Taigi, ar tie, kurie vis dar neapskaito tam tikrų pajamų ar kitokiu būdu jų versluose tarpsta šešėlis, supranta kaip ir kur tie galai „turi sueiti“?
Liberalizuojamos įmonių vadovų atsakomybės
Keičiasi ir įmonių vadovų atsakomybės ribos – vietomis jos liberalizuojamos, kai apskaitą nebebus draudžiama tvarkyti pačiam juridinio asmens vadovui. Kitur – teks labiau apibrėžti ir formalizuoti apskaitos etapus – nuo apskaitą tvarkančio asmens parinkimo iki atsakingų asmenų už tam tikras ūkines operacijas paskyrimo, o ypač vidaus kontrolės priemonių sukūrimo.
Mes visi – po padidinamuoju stiklu
Sekti žmones – ne tik negarbinga, bet ir neteisėta, išskyrus atvejus, kai tai numato teisės aktai. Tačiau mokesčių administratoriaus užduotis – nustatyti mokesčių nemokančius verslus ir asmenis. Šis darbas praeityje buvo atliekamas rankiniu būdu ir visada buhalteriai ir vadovai žinojo, kad vieną kartą per penkis metus vis tiek bus patikrinti. Kai kurie net laukdavo tokių patikrinimų, nes po to kurį laiką galėdavo ramiai darbuotis.
Pastaraisiais metais situacija gerokai pasikeitė, kai daug duomenų patenka į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI), o tie duomenys sujungiami į „duomenų upę“ ir lyg dėlionė yra analizuojami. Duomenų visuma leidžia nustatyti neįprastus atvejus – kada duomenys labai susvyruoja, lyginant kitų tokią pačią veiklą vykdančių asmenų atitinkamus rodiklius, ir tuomet tie „marginalai“ – neatitinkantys vidurkio ar duomenų upės intervalo, sulaukia mokesčių administratoriaus dėmesio.
Ar mokesčių administratorius kalba tokio pokalbio metu apie vertybes? Tikrai ne. Tai yra tik jo pareigūnų griežtas ir konkretus veiksmas – pasakoma, kad „mes nujaučiame, jog neapskaitote visų pajamų, ar užregistruojate per daug sąnaudų, mokate algas vokeliuose arba neteisingai apskaitote atsargas. Čia paminėjome dažniausiai pasitaikančias mokesčių slėpimo išraiškas“.
Kas su kuo turi sutapti?
Jau aptartoje „duomenų upėje“ tendencijos turi būti logiškos. Pavyzdžiui, jeigu odontologijos įmonė pasamdė darbuotoją – gydytoją, jo darbo užmokestis tikrai nebus lygus minimaliai mėnesinei algai. Aišku, šis darbuotojas gali dirbti ne visą darbo laiką, pavyzdžiui, tik vieną dieną per mėnesį, bet už šią dieną apskaičiuotas valandinis darbo užmokestis tikrai turi būti didesnis nei minimalus Vyriausybės nustatytasis.
Tuomet tokio darbuotojo alga per mėnesį, lyginant su kitų pilnu etatu dirbančių darbuotojų, atrodys santykinai nedidelė, tačiau palyginus valandinius darbo užmokesčius matysime, kad jie atitinka rinkos lygį.
Pereiname prie visiško skaitmenizavimo
Kas jau tikrai aišku – šie pokyčiai neišvengiami dėl visiško skaitmenizavimo proceso įgyvendinimo įmonių apskaitos padaliniuose. Juk dar nemažai dokumentų gaunama ir atspausdinama popieriuje, todėl šie pakeitimai leis visiškai atsisakyti popieriaus naudojimo ir pereiti vien prie skaitmeninių dokumentų ir įrašų.
Ateities vizija – kad sudaryti dokumentai būtų perkeliami „iš sistemos į sistemą“, t. y. nebepervedant rankiniu būdu kiekvienoje įmonėje, bet vieno mygtuko spustelėjimu. O apskaitos specialistas tuomet užsiimtų tik duomenų analize, negaišdamas laiko duomenų įvedimui.
Taigi, kokio dydžio mėnesinė vidutinė alga mokama Lietuvoje veikiančiose odontologijos įmonėse? Duomenys atviri „Sodros“ svetainėje ir jie rodo, kad dydžiai svyruoja nuo 500 iki 4000 eurų. Nereikia būti dideliu mokesčių specialistu, skaičiai kalba patys už save. Tie, kurie moka santykinai mažus atlyginimus, tikrai atsidurs po padidinamuoju stiklu.
Kitas aspektas – iš kokių lėšų gyvena gydytojas odontologas? Kiek jis gauna oficialios algos, dividendų, nuomos pajamų, o gal prieš dešimt metų gavo mamos palikimą ir šis palikimas niekaip nepasibaigia? Šiek tiek ironijos nepamaišys suvokti, kad šiuos klausimus užduoda ir mokesčių administratoriaus pareigūnai, tik savaip kiekvienu individualiu atveju. Taigi, ir vėl turi „galai sueiti“: lyginant kiekvieno asmens, dirbančio tam tikrą darbą ar einančio tam tikras pareigas, legalias deklaruotas pajamas ir patirtas išlaidas, nuo kasdienių poreikių patenkinimo iki prabangaus turto įsigijimo – automobilių, namų, butų, jachtų, vilų ar įspūdingų kelionių, kurių informacija taip pat patenka į Valstybinę mokesčių inspekciją iš kelionių agentūrų.
„Aukso gyslos“
Odontologų darbe, kaip ir kitose veiklos srityse, yra labiau ar mažiau pelningų procedūrų. Mokesčių administratorius gal ir nebūtų susidomėjęs šiuo aspektu, jeigu nebūtų surinkęs labai akivaizdžios informacijos: kodėl ir vėl atsirado neįprastas elgesys – didelė dalis dantų implantų grąžinama jų tiekėjams?
Vertinant nekokybiškų dantų implantų dalį – ji akivaizdžiai per didelė. Svarstant, kad didelė dalis pacientų atsisako šios procedūros, tai irgi kelia įtarimų. Pasirodo, jeigu atlikus implantavimo procedūrą pacientas atsiskaitė grynaisiais pinigais ir gydytojas šių pinigų neapskaitė, „įsidėjo į kišenę“, tuomet šios odontologijos įmonės apskaitoje lieka šis dantų implantas, jis „grąžinamas“ jo tiekėjui. Net nereikia įsikišti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir gauti jų išvados, kad suprastume, jog čia jau didesnis nusikaltimas – bendrininkavimas slepiant mokesčius.
Verta paminėti galbūt ir mažesnio masto, bet dažniau pasitaikantį „neįprastą atvejį“ – net odontologijos įmonių buhalteriai supranta, kad nurašant sunaudotas odontologines medžiagas kartais susidaro toks vaizdas, jog vieno danties plombavimui prireikė vieno kilogramo plombavimo medžiagų. Čia gal kiek sutirštintas vaizdas, tačiau galima daryti išvadą, jog medžiagos apskaitomos visos, bet uždirbtos pajamos „kažkur nubyrėjo“.
„Neturiu supratimo ir man tai neįdomu“ arba buhalteris man nepaaiškina
Kai detaliau tikrinama odontologines paslaugas tiekianti įmonė, jos vadovui, dažnai taip pat odontologui, tenka atsakyti į mokesčių administratoriaus pareigūno užduotus klausimus. Ir tuomet jis suvokia, kad nieko nežino ir nesupranta, kas vyksta jo įmonėje.
Iš kitos pusės, buhalteriams kartais pasakoma: „Tu tvarkyk mūsų įmonės apskaitą, kad būtų gerai, niekam neužkliūtume, o kas tau nebus pateikta, nekišk nosies. Ir dar – daug nešnekėk“. Tada taip ir gaunasi – apskaita sau, darbas sau, o įmonės vadovas nemato ir nesuvokia viso įmonės veiklos vaizdo.
Trečias atvejis – buhalteris vis kažką aiškina vadovui, bet tas visai nesigilina arba nedrįsta prisipažinti, kad ne viską supranta. Visi čia paminėti „blogosios praktikos“ pavyzdžiai gali dar labiau pabloginti padėtį, nes tik laiko klausimas, kada tokia įmonė bus atrinkta mokesčių administratoriaus patikrinimui.
Taigi, galima drąsiai teigti: įmonės vadovui būtinas pakankamas finansinis raštingumas. Tiek dėl metinių finansinių ataskaitų, kurias jis pasirašo, kokybės, tiek dėl mokesčių mokėjimo išmanymo bei jų kontrolės.
Kas gali nubausti už neetišką elgesį?
Žiūrint tik iš mokesčių perspektyvos, etiškas elgesys nesuderinamas su mokesčių nemokėjimu. Dar 2019 metais pakeitus Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymą, atsirado naujas mokesčių mokėtojų vertinimas – „Neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų“, arba sutrumpintai jie vadinami nepatikimais mokesčių mokėtojais.
Gavus tokią etiketę, VMI svetainėje viešai skelbiama informacija, kad yra toks statusas, tokiu atveju daugiau kontrolės veiksmų atliekama pas tokius mokesčių mokėtojus, na, ir blogiausiu atveju – tokiam mokesčių mokėtojui gali būti neišduota ar panaikinta veiklos licencija. Tiesa, nėra pateikiama statistika, ar nors vienas toks atvejis buvo, tačiau rizika išlieka.
Mokesčių mokėjimas ir moralė
Reikia pažymėti, kad absoliuti dauguma gydytojų odontologų laikosi visų galiojančių mokesčių įstatymų ir siekia užtikrinti, kad įsipareigojimai valstybei būtų vykdomi skaidriai, atsakingai ir laiku. Taip pat, siekiant kurti gėrį mūsų pacientams, ligos kortelių tikslumas, išsamumas yra kiekvieno gydytojo atsakomybė, kaip ir užtikrinimas, kad klinikos naudojamos kompiuterinės programos yra legalios ir įgytos teisėtai, tinkamai vykdoma duomenų apsauga. Visose savo veiklos srityse privalome būti sąžiningi, etiški, laikytis galiojančių įstatymų
