Darbo laiko režimo samprata, darbo laiko apskaita ir darbuotojo šeiminių įsipareigojimų gerbimas

Darbo kodekso praktinis taikymas, teismų praktikos išaiškinimai
 

Faktinės bylos aplinkybės

Darbuotojas dirbo pas darbdavį gamybos padalinyje. Pagal darbo sutartį sutarties pakeitimu buvo pakeistos darbuotojo pareigybės. Nors darbo sutarties 5 p. nustatyta darbo dienos (pamainos) trukmė – „darbo grafikas“, dėl ko darbo grafikus sudarydavo ir tvirtindavo, kaip nustatyta darbo sutartyje, darbdavys, tačiau tarp šalių buvo nuo pat pradžių sutarta ir 15 metų vykdyta darbo sutarties sąlyga dėl darbo laiko režimo, t. y. darbuotojas dirbo darbo vietoje slenkančiu grafiku, skirstant darbo laiko normą per 7 dienas savaitėje pagal darbdavio sudarytą grafiką, nenumatant pastovių nedarbo dienų savaitgaliais, tokiu būdu nustatant suminę darbo laiko režimo rūšį. Darbo laiko normos skirstymas į septynias savaitines dienas darbuotojui buvo esminė darbo sutarties sąlyga, kuri abiejų šalių visą laiką buvo vykdoma. Šias aplinkybes patvirtina paties darbdavio patvirtinti visų 2022 metų darbo grafikai gamybos barų ir aptarnaujančių tarnybų darbuotojams, iš kurių matyti, jog darbuotojas turėjo dirbti pagal suminį slenkantį darbo grafiką. Pagal šį grafiką buvo nustatytas I pamainos darbo laikas 7:00 val.-19.00 val., II pamainos darbo laikas 19:00 val. – 7:00 val. Darbuotojo darbo laikas grafike „H“ žymimas „D“ pamaina, kurios darbo laiko norma yra išdėstyta per 7 dienas savaitėje, nenumatant pastovių nedarbo dienų savaitgaliais. Darbdavys nesant darbuotojo sutikimo, pakeitė jo atžvilgiu esmine buvusią darbo sutarties sąlygą – darbo laiko režimą. Darbuotojas neatvyko į darbą dėl darbdavio vienašališkai pakeistos darbo sutarties sąlygos dėl darbo režimo, darbdaviui nesutinkant geranoriškai leisti jam vykdyti darbo sutartį nepakeistomis darbo sutarties sąlygomis (pagal seną darbo laiko režimą). Darbuotojo nuomone darbdavys nepagristai ir neteisėtai netenkino darbuotojo prašymų leisti jam dirbti nepakeistomis darbo sutarties sąlygomis. Be to, darbuotojas apie pakeistą darbo režimą (t. y. pakeistą darbo sutarties sąlygą), kaip ir apie pagal pakeistą darbo režimą sudarytą darbo grafiką nebuvo informuotas prieš 7 dienas.

Teismo išaiškinimas

Pagal DK 33 straipsnį, darbo sutarties sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas. Būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė. Nėra ginčo, kad dėl šių sąlygų šalys buvo susitarę. Papildomos darbo sutarties sąlygos – darbo sutarties šalių susitarimu nustatomos darbo sąlygos, kurios sukonkretina darbo teisės normas arba įtvirtina joms neprieštaraujantį darbo sutarties šalių susitarimą dėl darbo. Šių sąlygų neprivaloma sulygti darbo sutartimi, tačiau jos tampa darbo sutarties šalims privalomos, kai dėl jų susitariama. Susitarimas bendrąja prasme reiškia šalių suderintą valią. Asmens valia gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalių susitarimas dėl darbo laiko darbo sutartyje apibūdintas lakoniškai kaip nesutrumpintas darbo laikas ir „darbo grafikas“, jokių kitų duomenų apie egzistavusį šalių susitarimą, kad darbo grafikas bus konkretaus pobūdžio ar pan., byloje nepateikta. Todėl kolegija neturi pagrindo pritarti darbuotojo pozicijai, kad buvo šalių susitarimas sudaryti jam darbo grafiką nenustatant privalomų poilsio dienų šeštadienį ir sekmadienį. Teismų praktikoje papildomos darbo sutarties sąlygos DK 33 straipsnio 3 dalies prasme pripažįstamos tokiais atvejais, kai yra pateikiamas rašytine forma sudarytas šalių susitarimas, apsikeitimas laiškais ir pan. Pavyzdžiui, kasacinis teismas viena iš tokių sąlygų laikė DK 36 straipsnyje reglamentuotą atvejį, kai siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo.

Darbuotojas argumentavo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė pasirinkti patogesnį darbo laiką, kaip tai numato DK 115 straipsnio 3 dalis, taip pat argumentuoja, kad darbdavys nepasiūlė jam palankaus darbo grafiko, neatsižvelgė, kad jis augina keturis vaikus, iš kurių vienas yra neįgalus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad DK 28 straipsnis nustato darbdaviui pareigą imtis priemonių padėti darbuotojui vykdyti jo šeiminius įsipareigojimus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojų pateikti prašymai, susiję su šeiminių įsipareigojimų vykdymu turi būti darbdavio apsvarstyti ir į juos motyvuotai atsakyta raštu. DK 28 straipsnio normos yra susiję su DK 115 straipsnio 3 dalies norma, suteikiančia darbuotojui, auginančiam mažametį vaiką/vaikus, teisę pasirinkti pamainą, kurioje pageidauja dirbti.

Kaip jau minėta, grafikais „H“ ir „D“ nustatyta pamainų trukmė niekuo nesiskyrė. Pagal grafiką „H“ darbuotojas faktiškai dirbdavo pamainose nuo 7 iki 19 val. Sutiktina, kad planuojant darbo dienas tik pirmadieniais-penktadieniais, nėra galimybės dirbti savaitgaliais ir vietoje savaitgalių turėti laisvą kurią nors iš darbo dienų, kai, darbuotojo teigimu, reikia nuvežti vaiką į ugdymo įstaigą. Šią problemą darbuotojas galėjo spręsti pateikdamas konkretų pageidavimą darbdaviui, kokioje pamainoje nori būti skiriamas dirbti arba kokiu kitu būdu prašo sudaryti jam, pavyzdžiui, individualų grafiką. Būtent darbuotojas geriausiai žino, kokius turi šeiminius įsipareigojimus, darbdavys šių aplinkybių nežino, todėl pasiūlymus turi teikti darbuotojas, o ne darbdavys.Tačiau šioje byloje nustatyta, kad rašydamas darbdaviui nesutikimą dirbti nauju grafiku darbuotojas nurodė, kad augina vaiką su negalia ir jam netinka grafikas, tačiau nepareiškė konkretaus prašymo skirti jam kitą pamainą arba lankstų grafiką ir pan. Rašydamas darbdaviui paaiškinimą, darbuotojas nurodė, kad neatvyko į darbą, nes nesutiko su naujai pasiūlytu darbo grafiku, tačiau konkretaus prašymo, kaip grafiką pakeisti, koks laikas jam būtų tinkamas, nenurodė. Savo prašyme įmonės direktoriui darbuotojas nurodė, kad augina neįgalų vaiką, kurį turi vežti į darželį, o dirbdamas jam sudarytu grafiku to daryti negalės, tačiau vėlgi konkretaus prašymo, kokio grafiko pageidautų, neišdėstė. Byloje teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad darbuotojas konkrečiai nurodė, koks darbo grafikas jam būtų palankus. Todėl teismas darė išvadą, kad darbuotojas nepakankamai bendradarbiavo su kita darbo sutarties šalimi, ir tai neatitinka DK 24 straipsniu nustatytos darbo sutarties šalių bendradarbiavimo pareigos.

Galiausiai teisėjų kolegija pažymėjo, kad nesutikimas su nustatytu grafiku vis dėlto neatleidžia darbuotojo nuo pareigos vykdyti darbo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. atvykti į darbą ir dirbti. Byloje nustatyta, kad darbuotojas neatvyko į darbą nustatytu laiku. Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą neatvykimas į darbą visą vieną darbo dieną ar pamainą be svarbios priežasties, laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, už kurį įstatymas leidžia nutraukti darbo sutartį. Šiuo atveju darbuotojas neatvyko į darbą žymiai daugiau kartų, todėl pagrįstai buvo atleistas iš darbo.

Darbo kodekso praktinis taikymas, teismų praktikos išaiškinimai