Prof. Dr. Solveiga Vilčinskaitė (Palevičienė)

Aktualiausia 2022 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika verslui

Publikuota: 2022-12-15

Registracija į „Sutarčių teisė – naujausia teismų praktika ir ateities tendencijos” seminarą

 

 

2022 metai išsiskyrė iššūkių gausa verslo sektoriuje. Verslo teisiniai santykiai buvo modifikuojami dėl pandemijos, karo veiksmų ar atitinkamų valstybės atliktų veiksmų ekonomikos krizės akivaizdoje. Šie iššūkiai reikalavo (ir vis dar reikalauja) žymiai platesnio požiūrio ir žinių, siekiant tinkamai spręsti versle kylančias problemas. 2022 metams einant į pabaigą, atsigręžkime atgal ir trumpai apžvelkime šiais metais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) suformuluotas teisės taikymo taisykles, kurios yra aktualios verslo teisiniuose santykiuose ir kurių aktualumas neabejotinai išliks reikšmingas ateities ginčų nagrinėjimo kontekste.

LAT išplėtė ikisutartinės civilinės atsakomybės ribas

• Ikisutartiniuose santykiuose suteikta reali galimybė nesąžiningos šalies (bylos kontekste – pardavėjos), gautą naudą pripažinti pirkėjo nuostoliais ir atitinkamai juos priteisti pirkėjo naudai.
• Ikisutartiniuose santykiuose dėl pirkėjo kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, pardavėjui kilę nuostoliai gali būti priteisiami, vadovaujantis prarastos galimybės piniginės vertės apskaičiavimo metodu.
• Ikisutartiniuose santykiuose dėl pirkėjo kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, pardavėjui kilę nuostoliai gali būti priteisiami vadovaujantis abstraktaus (objektyvaus) nuostolių apskaičiavimo metodu (kainų skirtumas tarp preliminariojoje sutartyje nurodytos kainos ir turėjusios būti sudarytos pagrindinės sutarties objekto rinkos vertės, buvusios preliminariosios sutarties pasibaigimo momentu).

LAT toliau brėžia bendrovės vadovo atsakomybės ribas

• Verslo sprendimo priėmimo taisykle negali būti vadovaujamasi tuo atveju, kai sprendžiamas klausimas dėl įmonės vadovo pareigos – kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo – pažeidimo.
• Bankroto administratorius, veikdamas bendrovės (jos kreditorių) interesais, ir teikdamas ieškinį dėl vadovo padarytos žalos atlyginimo bendrovei, privalo įrodyti ne tik tai, kad bendrovės įgyto turto vertė akivaizdžiai neatitiko už jį sumokėtos kainos, bet ir tai, jog vadovo galimai neteisėtai sudarytas sandoris yra priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovės mokumo ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais sumažėjimu.
• Bendrovės vadovo priimtas verslo sprendimas turi būti teisėtas, t. y. priimtas nepažeidžiant
ŽINIA VERSLUI – netinkamai vadovaudami įmonei, vadovai stipriai rizikuoja ir savo asmenine atsakomybe.

LAT sudėliojo galutinius taškus dėl rangos santykių dalyvių civilinės atsakomybės apimties

• Statybos techninis prižiūrėtojas, paskirtas (pasamdytas) statytojo (užsakovo), veikia jo interesais, todėl neteisėto neveikimo atveju jis atsako statytojui (užsakovui), o ne rangovui ar subrangovui.
• Statybos techninio prižiūrėtojo neveikimas yra vertinamas kaip atliktas paties užsakovo.

Plačiau apie tai kviečiame skaityti GLIMSTEDT rengtame straipsnyje.

ŽINIA VERSLUI – kilus civilinės atsakomybės klausimų dėl netinkamai įvykdytos rangos sutarties, nuostolių atlyginimo klausimai gali pasiekti ne tik rangovą, ir rangos sutarties nepasirašiusį, statybos procese dalyvaujantį, statybos techninį prižiūrėtoją.

LAT primena, jog nesąžiningas elgesys versle gali lemti civilinės atsakomybės taikymą

• Elgiantis nesąžiningai, neatlygintinai perimant kito subjekto turimą know how, komercines paslaptis, pasisavinant verslo subjekto kurtą produktą, nukentėjusio asmens (verslo subjekto) patirtą žalą teks atlyginti.
• Pažeidėjo gauta nauda, atlikus sąžiningai konkurencijai priešingus veiksmus, konkurencijos bylose yra vienas iš reikšmingų nuostolių apskaičiavimo metodų.

ŽINIA VERSLUI – verslo subjektų elgesys kreiptinas ta linkme, jog verslo subjektų konkurencija būtų sąžininga ir tuo pačiu garbinga.

LAT pasisakė dėl teisių gynybos būdų tinkamumo covid-19 pandemijos sąlygomis

• Pandemija ar jai suvaldyti pasitelktos priemonės pačios savaime negali būti laikomos nei nenugalimos jėgos, nei sutarties vykdymo esminio suvaržymo aplinkybėmis. Tai reiškia, kad pandemijos ar jos valdymo priemonių poveikį reikia vertinti individualiai kiekvienų sutartinių teisinių santykių atžvilgiu.
• Konkrečiu atveju nustačius, jog dėl pandemijos metu taikytų apribojimų laikinai yra žlugdomas sutarties (konkrečiu atveju nuomos sutarties) tikslas, tokias aplinkybes galima pripažinti nenugalimos jėgos aplinkybėmis.
• Tokiu atveju nukentėjusi šalis (nuomininkas) turi teisę sustabdyti sutartinių įsipareigojimų vykdymą, nukentėjusi šalis taip pat yra atleidžiama nuo civilinės atsakomybės taikymo. Tačiau teisė nutraukti sutartį, vadovaujantis pandemijos metu taikytų apribojimų aplinkybe, nukentėjusiai šaliai nesuteikiama – tokią teisę (nutraukti sutartį), esant atitinkamoms sąlygoms, gali įgyti tik priešinga šalis (nuomotojas).

LAT suformulavo taisyklę dėl galimybės iš anksto atsisakyti asmeniui priklausančios teisės

• Komercinio nekilnojamojo turto nuomininkas iš anksto gali atsisakyti teisės nutraukti sutartį pasikeitus komercinio nekilnojamojo turto savininkui.

Plačiau apie tai kviečiame skaityti GLIMSTEDT rengtame straipsnyje.

ŽINIA VERSLUI – investuotojai į nekilnojamąjį turtą gali būti ramūs bei užtikrinti, jog, kilus ginčui, nuomos sutarties sąlyga dėl nuomininko teisės atsisakymo nutraukti sutartį pasikeitus patalpų savininkui bus laikoma teisėta ir galiojančia.

LAT toliau atidžiai prižiūri vartotojų teisių apsaugą
• Vartotojas turi teisę įsigyti nepriekaištingos kokybės daiktą, todėl net ir neesminiai daikto trūkumai gali būti pagrindas jam nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
• Teismui atliekant vartojimo sutarčių sąžiningumo kontrolę, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės – ar sutarties sąlygos su vartotoju buvo individualiai aptartos, ar jos yra suformuluotos aiškiai, ar vartotojui galėjo būti suprantamos, ar jos atitinka bendrąjį sąžiningumo kriterijų ir iš esmės nepažeidžia šalių teisių bei pareigų pusiausvyros vartotojo nenaudai.
• Vartotojui, įsigijusiam bilietą į renginį, tačiau renginiui neįvykus, suteikiama teisė keiptis dėl pinigų už bilietą grąžinimo tiek į renginio organizatorių, tiek į bilietų platintoją.

Plačiau apie vartotojų teisių apsaugą kitais aspektais kviečiame skaityti GLIMSTEDT rengtame straipsnyje.

ŽINIA VERSLUI – rekomenduotina per vartotojų teisių apsaugos prizmę dar kartą įsivertinti savo vykdomą vartotojų aptarnavimo politiką (vartotojams teikiamų sutarčių turinį, susiklosčiusią faktinių veiksmų atlikimo praktiką vartotojų atžvilgiu ir pan.) ir, jei reikalinga, savo elgesį koreguoti ta linkme, kad vartotojų teisės bei teisėti interesai būtų užtikrinti maksimaliai.

LAT primena, kad, sudarant sandorius, būtų elgiamasi atidžiai ir atsakingai

• Toliau laikomasi jau anksčiau LAT pateikto išaiškinimo, pagal kurį sutartį pripažinti negaliojančia galima tik tokiais atvejais, kai kiti teisių gynimo būdai konkrečioje situacijoje yra neefektyvūs ir neveiksmingi.
• Pokerio mokymų sutartimi siekiama tikslų, kurie visiškai priešingi Lietuvos valstybėje formuojamos teisinės politikos azartinių lošimų srityje, kaip viešosios tvarkos sudėtinės dalies, vertybiniams interesams, paskirčiai ir tikslui – neskatinti azartinių lošimų ir taip (ap)saugoti visuomenę bei atskirus jos narius nuo itin sunkių aktyvaus (nesustojamo) lošimo padarinių asmens finansinei padėčiai, sveikatai ar net gyvybei. Dėl šių priežasčių tokio tipo sutartys pripažintinos negaliojančiomis, kaip pažeidžiančiomis viešąją tvarką ir gerą moralę.

ŽINIA VERSLUI – sudaromi sandoriai privalo ne tik atitikti Lietuvoje galiojančias imperatyvias normas, tačiau taip pat ir Lietuvoje galiojančią viešąją tvarką bei gerą moralę.

Apžvelgus aktualius LAT formuojamos praktikos pavyzdžius sudėtinguose ginčuose, galima pastebėti ir pasidžiaugti, kad 2022 metais suformuluotos esminės teisės taikymo taisyklės įnešė daugiau aiškumo verslui. Tikime, kad novatoriškas ir progresyvus LAT požiūris leis ir toliau pasitikėti teismais, verslui susiduriant su 2023 metais laukiančiais naujais iššūkiais.

Šiame straipsnyje aptartos 2022 metais priimtos nutartys leidžia nuspėti tik bendras ateityje nagrinėtinų ginčų sprendimo kryptis ir tendencijas. Specifinės ginčų sprendimo ateities tendencijos kur kas siauresne – sutartinių santykių – apimtimi bus aptariamos 2023 metų vasario 8–9 dienomis COUNTLINE organizuojamuose mokymuose, kurių tema: Sutarčių teisė – naujausia praktika ir ateities tendencijos. Mokymų metu bus diskutuojama apie sutarčių sudarymo, kvalifikavimo, sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdų probleminius aspektus, kalbama apie gynybos būdų proporcingumo ir adekvatumo problematiką sutartiniuose ginčuose bei pateikiamos įžvalgos apie sutartinių ginčų sprendimo ateities tendencijas.

Registracija į „Sutarčių teisė – naujausia teismų praktika ir ateities tendencijos” seminarą