Autorių ir gretutinių teisių apsauga: autorystės prezumpcija

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl ATGTĮ 80 straipsnio 1 dalies taikymo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atrankinių faktų visumos vertinimo principas nėra tas procesinis įrankis, kuris galėtų būti taikomas sprendžiant dėl galutiniam teismo sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių egzistavimo arba neegzistavimo, t. y. CPK 185 straipsnio prasme atliekant įrodymų vertinimą. Šis principas yra skirtas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) teisių pažeidimo faktui įvertinti ir tik tiek, kiek toks vertinimas yra reikalingas šio straipsnio nuostatomis reglamentuojamam tarpiniam procesiniam veiksmui atlikti, t. y. įrodymams iš priešingos šalies išreikalauti.

ATGTĮ 6 straipsnyje įtvirtinta autorystės prezumpcija, pagal kurią fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Kasacinis teismas, aiškindamas ATGTĮ 6 straipsnio normas, yra nurodęs, kad pačiam autoriui autorystės prezumpcijos taisyklė taikoma tiek autoriaus asmeninėms neturtinėms, tiek turtinėms teisėms, tačiau kiti autoriaus turtinių teisių turėtojai negali remtis šia prezumpcija.

Direktyvos 2004/48/EB 5 straipsnio „Autorystės ar teisių turėjimo prezumpcija“ normoje, kuri perkelta į ATGTĮ 6 straipsnį, nustatyta, kad taikant šioje Direktyvoje numatytas priemones, procedūras ir gynybos būdus: a) kad literatūros ar meno kūrinio autorius būtų laikomas autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip, ir dėl to turėtų teisę pradėti procesą dėl pažeidimo, pakanka, kad jo vardas būtų įprastu būdu nurodytas kūrinyje; b) punkto nuostata taikoma mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) gretutinių teisių turėtojams jų saugomo objekto atžvilgiu.

Taigi Direktyvos 2004/48/EB 5 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad autorystės prezumpcija taikoma apibrėžtam subjektų ratui – kūrinio autoriui ir gretutinių teisių turėtojams. Tarp nurodytų subjektų minėtoje normoje nėra nurodyti autorių teisių turėtojai (įskaitant leidėjus), gretutinių teisių turėtojai (atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuotojai, kt.) nėra prilyginami autorių teisių turėtojams. Todėl nėra pagrindo teigti, kad nacionalinėje autorių teisėje nustatytas ribojimas autorių teisių prezumpciją taikyti autorių teisių turėtojui, kurį patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neatitinka esminių Direktyvos 2004/48/EB nuostatų.

Pagal ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalį, autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas).
ATGTĮ 13 straipsnyje nustatyta, kad autorių teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Autorių teisės skirstomos į asmenines neturtines teises (ATGTĮ 14 straipsnis), kurios negali būti perduodamos kitiems asmenims, ir turtines teises (ATGTĮ 15 straipsnis), kurios gali būti perduodamos kitiems asmenims. Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka, šių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis (ATGTĮ 38 straipsnio 1, 2 dalys).

ATGTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta išimtinė autoriaus turtinė teisė leisti ar uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, išleisti kūrinį, platinti kūrinio originalą ar jo kopijas. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas, išskyrus išimtis, be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis).

Autorių teisių subjektai savo teises gali ginti ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisių gynimo būdais, t. y. kreiptis į teismą ir reikalauti išieškoti atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi kūriniu, atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, sumokėti kompensaciją ir kt. Nurodytais būdais turtines autorių teises gali ginti ne tik patys autoriai, bet ir kiti asmenys, kuriems šios išimtinės teisės buvo perduotos (perėjo) įstatymų nustatyta tvarka.

Autorių turtinės teisės gali būti perduodamos inter alia (be kita ko) leidybos sutartimis. Pagal ATGTĮ 43 straipsnio 1 dalį, leidybos sutartimi autorius ar kitas autorių teisių subjektas perduoda ar suteikia leidėjui už sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą teisę atgaminti spausdinimo ar kitokiu būdu literatūros, mokslo ar meno kūrinį pagaminant pagrįstiems visuomenės poreikiams patenkinti pakankamą egzempliorių kiekį ir teisę juos platinti.

ATGTĮ 44 straipsnio, įtvirtinančio leidybos sutarties formą ir turinį, 1 dalyje nustatyta, kad leidybos sutartis turi būti sudaroma raštu. Leidybos sutartyje, be ATGTĮ 40 ir 41 straipsniuose nurodytų sąlygų, kurios taikomos autorinėms sutartims, turi būti nustatyta kūrinio pateikimo tvarka ir (ar) būdas, kūrinio aprobavimo tvarka ir terminai, autorių teisės ir pareigos rengiant kūrinį spaudai (kūrinio pakeitimas, redagavimas, korektūros skaitymas ir kita), didžiausias ir (ar) mažiausias išleidžiamų kūrinio kopijų (egzempliorių) skaičius, jų platinimo tvarka, autoriui perduodamų išleisto kūrinio kopijų (autorinių egzempliorių, kuriais laikomi ne daugiau kaip dešimt išleidžiamo kūrinio kopijų) skaičius ir kitos sąlygos (ATGTĮ 44 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sisteminė ATGTĮ 43, 44 ir 46 straipsnių normų analizė nesudaro pagrindo teigti, kad leidybos sutartimi autorius, perduodamas leidėjui teisę atgaminti jo kūrinį, kartu privalomai perduoda ir kūrinio platinimo pareigą. Šių normų analizė leidžia daryti priešingą išvadą, t. y. leidybos sutartimi autoriaus suteikta leidėjui teisė atgaminti kūrinį neapima leidėjo pareigos platinti atgamintą kūrinį, jeigu šalys leidybos sutartyje nėra susitarusios dėl tokios teisės suteikimo. Leidėjui pareiga platinti jo atgamintą kūrinį atsiranda tik tuo atveju, jeigu tokia teisė suteikiama leidybos sutartimi.

Kasacinis teismas, aiškindamas ATGTĮ 6 straipsnio normas, yra nurodęs, kad pačiam autoriui autorystės prezumpcijos taisyklė taikoma tiek autoriaus asmeninėms neturtinėms, tiek turtinėms teisėms, tačiau kiti autoriaus turtinių teisių turėtojai negali remtis šia prezumpcija. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad ATGTĮ 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, susijusi su autorių teisių apsaugos ženklu ©, savaime nėra argumentas, nei patvirtinantis, nei paneigiantis ieškovo reikalavimų (ne)pagrįstumą, t. y. nereiškia, kad yra perduotos (įgytos) visos autorių turtinės teisės. Taigi leidėjams neturint teisės remtis autorių teisių prezumpcija ir su šia prezumpcija siejamu autorių teisių apsaugos ženklu, ieškovės, siekdamos įrodyti ieškinio pagrįstumą, į nagrinėjamą bylą turi pateikti leidybos (licencines) sutartis, sudarytas su autoriais, įrodančias turtines teises į ginčo kūrinius. Nr. e2A-467-241/2021

Plačiau seminare: Autorių teisės praktikoje: ką reikia žinoti nuo kūrinio iki atlyginimo