Atsakomybė dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo
Faktinės bylos aplinkybės
Ieškovas statybvietėje, darbo vietoje darbo metu iš aukščio krito į statomo namo lifto šachtą. Ieškovas eidamas pietauti ir galimai norėdamas greičiau patekti į vietą pailsėti ir pavalgyti, lipo per atitvarus. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: ieškovas judėdamas pastato trečiame aukšte, šalia lifto šachtos dėl vienareikšmiškai nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, krito į lifto šachtą ir susižalojo. Tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra ta, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio.
Teismo išaiškinimai
DK 151 straipsnyje nurodyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Jeigu darbdavys privalo atlyginti darbuotojui žalą, padarytą dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga, darbdavys privalo žalą atlyginti tiek, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka. Kitaip tariant, pagal galiojantį teisinį reguliavimą darbdavys privalo kiekvienam darbuotojui užtikrinti tinkamas darbo sąlygas, sudaryti sąlygas darbo funkcijoms vykdyti imantis visų protingų priemonių tam, kad būtų išvengta žalos jiems padarymo, o to nepadarius, privalo atlyginti darbuotojui žalą, kiek jos nepadengia valstybinio socialinio draudimo išmoka. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys. Darbuotojo apdraudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka neatleidžia nuo socialinio draudimo išmokomis neatlygintos žalos atlyginimo. Tokiais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Taigi, jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės arba neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gavo ligos išmoką bei iš Ukrainos Pensijų fondo mokamą neįgalumo pensiją. Taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu dėl žalos, kuri nebuvo padengta minėtomis išmokomis, atlyginimo, turėjo pareigą įrodyti deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246–6.249 straipsniuose, visumą. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės, žalos ir nuostolių, pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti yra reikalingos dar dvi papildomos atsakomybės sąlygos:
- pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu turi būti susiję darbo santykiais,
- žala turi atsirasti dėl darbo veiklos. Jei nėra visų būtinų sąlygų atsakomybei kilti, darbdavys tokios žalos atlyginti neprivalo.
Teismas sutiko su ekspertų išvadomis, kad tiriamo nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir pagrindinė sąlyga buvo tai, kad nebuvo naudojamos techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, jam judant šalia lifto šachtos – pavojingoje zonoje, kur buvo rizika kristi iš aukščio į lifto šachtą. Aplinkybės, susijusios su technologinės dokumentacijos rengimu, darbuotojo aprūpinimu asmeninėmis apsaugos priemonėmis ir jo instruktavimu bei pastolių aptvėrimų įrengimu, organizaciniu požiūriu įtakojo nelaimingą atsitikimą, bet jo nelėmė. Jei lifto šachta būtų buvusi aptverta apsauginiais aptvarais, arba, jei tiriamo įvykio atveju būtų buvę naudojamos lygiavertės techninės priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Nurodoma, kad ieškovo veiksmai, pasireiškę jo perlipimu per vamzdį ar pralindimu po horizontaliai įtvirtintu vamzdžiu, kuris trukdė jam nulipti nuo pastolių ir patekti į pastatą, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, tačiau jo nelėmė. Tą patvirtino ir teismo ekspertas nurodydamas, kad už tinkamą technologinės kortelės sprendinių parengimą yra atsakinga atsakovė. Teismas taip pat pabrėžė, kad ieškovas yra kitatautis, nekalbantis lietuvių kalba. Atsakovės į bylą pateiktos instrukcijos, kurios nurodytos darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimo darbo vietoje registravimo žurnale yra parengtos tik lietuvių kalba bei yra gan didelės apimties. Iš pateiktų duomenų matyti, kad darbuotojai buvo supažindinami su aštuoniomis–dešimt instrukcijų, o vien darbuotojo saugos ir sveikatos bendrosios instrukcijos Nr. 1 apimtis yra 13 puslapių. Be to, ieškovas posėdžio metu patvirtino, kad anksčiau panašaus pobūdžio darbo iki įsidarbinant pas atsakovę nėra dirbęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė šiuo atveju privalėjo būti itin apdairi ir rūpestinga instruktuojant ieškovą bei įsitikinant, kad ieškovas instruktavimo medžiagą suprato. Įvertinęs aukščiau aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad atsakovė, nesilaikydama minėtų teisės aktų reikalavimų, neužtikrino tinkamų, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, o pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į nurodytą, pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti neteisėti atsakovės veiksmai (neveikimas), susiję su žalos ieškovui kilimu, kaip atsakovės veiksmų rezultatu.
Tačiau, teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju pareigas nelaimingo atsitikimo darbe metu ėjęs ieškovas, vykdęs išorės šiltinimo darbus, neturėjo objektyviai būtinų priežasčių iš darbo vietos į pirmą aukštą leistis ne pastoliais ir ne tam tikslui skirtoje vietoje. Šį vertinimą sustiprina byloje esantys rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuoti ieškovo ir kitų pas atsakovę dirbusių darbuotojų parodymai. Nustatyta, kad ieškovui pastato viduje nebuvo pavesta atlikti jokių darbų. Atsižvelgiant į tai, pripažintinas paties nukentėjusiojo ieškovo neatsargumas, kadangi jis, siekdamas nusileisti į pirmą pastato aukštą, perlindo pro pastolius ir lipo per pastato atitvarus, o ne leidosi žemyn naudodamasis tam skirtomis pastoliuose esančiomis kopėčiomis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie ieškovo veiksmai neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto ir darbuotojo pareigos kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata turinio. Todėl pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad žala kilo tiek dėl darbdavio (atsakovės), tiek dėl darbuotojo (ieškovo) neteisėtų veiksmų, dėl ko tiek ieškovas, tiek atsakovė yra po lygiai atsakingi dėl kilusios žalos.
Apibendrindama tai, kas aukščiau nurodyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas priėjo prie teisingos ir pagrįstos išvados, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja atsakovės, kaip darbdavės, deliktinės atsakomybės sąlygų visuma (CK 6.246–6.249 straipsniai), dėl ko atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui dėl sveikatos sužalojimo patirtą žalą. Pripažinus paties nukentėjusiojo ieškovo neatsargumą, kadangi jis leisdamasis į pirmą pastato aukštą, perlindęs pro pastolius lipo per pastato atitvarus, o ne leidosi žemyn naudodamasis tam skirtomis pastoliuose esančiomis kopėčiomis, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žala kilo tiek dėl darbdavio (atsakovės), tiek dėl darbuotojo (ieškovo) neteisėtų veiksmų, dėl ko tiek ieškovas, tiek atsakovė dėl kilusios žalos yra atsakingi po lygiai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.247 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 1, 4 dalys, 6.249 straipsnio 1 dalis).
