Artūras Kapitanovas. Nekilnojamojo turto mokestis ne tik turtingiesiems

Registracija į „Seimo sesijai pasibaigus: mokesčių ir apskaitos naujovės 2021 m.” seminarą

Lietuvos piliečiams reikia pateikti nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją bei sumokėti priklausantį mokestį iki š.m. gruodžio 15 dienos. Mūsų valdžia nurodo, kad šį mokestį turi mokėti tie, kurie turi namus, vilas, butus, esančius Lietuvoje. Nuo šių metų įsigaliojo tam tikri pokyčiai.

Sumažinta nekilnojamojo turto mokesčio riba

Pernai Seimas sumažino nekilnojamojo turto mokesčio ribą nuo 220 000 Eur iki 150 000 Eur, t.y. jei buto ar namo kaina viršija šią sumą, tai atsiranda prievolė deklaruoti ir mokėti. Tiesa, jei nekilnojamą turtą yra įsigiję sutuoktiniai – tai suma, nuo kada reikia deklaruoti, yra 300 000 Eur.

Pagal VĮ „Registrų centro“ informaciją, kuri ir nurodo, kokia yra nekilnojamojo turto mokestinė vertė, šis mokestis gresia gyventojams, turintiems butus ar namus Vilniaus centre, Neringoje, Palangoje. Gyventojai, ypač vyresnio amžiaus, mano, kad buto vertė yra ta, už kurią buvo įsigytas turtas, tačiau kaina gali būti ir didesnė.

Kita problema – prieš 10 metų įsigytas nekilnojamas turtas. Jei santuokoje buvo įsigytas nekilnojamas turtas, bet pas notarą ėjo tik vienas sutuoktinis, VMI mato tik vieną savininką ir jam nori priskirti visą nekilnojamo turto vertę, nors teisiškai pusė turto priklauso ir kitam sutuoktiniui. Praktika rodo, kad tokiais atvejais gyventojui pačiam siūloma eiti į VĮ „Registrų centrą“ ir sutvarkyti dokumentus, t.y. kad būtų įtrauktas sutuoktinis. Šiuo metu, kai šalyje paskelbtas karantinas, tai įvykdyti yra sudėtinga, nors tai nėra gyventojo kaltės dėl tokio anksčiau įsigyto turto įregistravimo.

Tačiau jei vienas sutuoktinis, kurio vardu įregistruotas turtas, sugalvotų parduoti šį turtą, tai be kito sutuoktinio to padaryti negalėtų.

Daugumai gyventojų nežinomas mokestis

Kitais metais šį mokestį mokės dar daugiau gyventojų, nes nuo 2021 metų VĮ „Registrų centras“ skelbs naujas nekilnojamo turto mokestines vertes pagal masinio vertinimo metodiką.

Didžioji problema – dauguma gyventojų nežino apie šį mokestį ir net nežino, kaip jį reikia deklaruoti, t.y. reikia užpildyti deklaracijos formą KIT715 ir padaryti pavedimą į VMI sąskaitą. VMI š.m. gruodžio pabaigoje arba jau 2021 m. sausio mėnesį turės darbo, kol visus informuos apie nesumokėtus mokesčius, o kitų metų vasario mėnesį ne ginčo tvarka išskaičiuos iš asmeninės sąskaitos nesumokėtą mokestį.

Darbas iš namų

Karantino metu visi yra skatinami dirbti iš namų, o dirbant tokiomis sąlygomis, kiekvienas darbuotojas naudojasi savo asmeniniu turtu, t.y. moka daugiau už komunalines paslaugas (elektrą, vandenį), naudojasi savo internetiniu ryšiu.

Darbo kodekso 31 straipsnyje „Turtinių ir neturtinių interesų apsauga“ teigiama, kad darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą. Darbo sutarties šalys susitaria, kad darbuotojas darbo metu naudos savo priemones ar turtą, išskyrus asmenines apsaugos priemones, kuriomis aprūpinti darbuotojus privalo darbdavys. Tokiu atveju susitariama dėl darbuotojui mokamos kompensacijos už jo priemonių ar turto naudojimą.

Darbdavio apmokėjimas darbuotojui už patirtas išlaidas

Darbdavys gali apmokėti darbuotojo patirtas išlaidas už tai, kad darbuotojas dirba nuotoliniu būdu iš namų. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio „Neapmokestinamosios pajamos“ 1 punkto 5 dalį, darbuotojo gautos pajamos iš darbdavio už asmeninio turto naudojimą yra neapmokestinamosios pajamos, o pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnį, įmonei būtų leidžiami atskaitymai pelno mokesčio atžvilgiu.

Tačiau reikia įvertinti dar vieną mokestį – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 3 straipsnio „Mokesčio mokėtojai“ 3 punktą, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto mokestį už juridiniam asmeniui neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotą naudotis nekilnojamąjį turtą (arba jo dalį), nuosavybės teise priklausantį fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, tuo laikotarpiu moka šis juridinis asmuo.

Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, darbdavys, apmokėdamas darbuotojui jo patirtas išlaidas, susijusias su nekilnojamu turtu (dirbant nuotoliniu būdu), privalo sumokėti nekilnojamo turto mokestį nuo tos būsto dalies, kur kokia dalimi dengiamos išlaidos, susijusios su visomis būsto komunalinėmis išlaidomis.

Registracija į „Seimo sesijai pasibaigus: mokesčių ir apskaitos naujovės 2021 m.” seminarą