Ar gali ne tik vidaus administravimo funkcijas atliekantis asmuo būti ištarnybintas? Valstybės tarnybos reforma 2024

Valstybės tarnybos reforma. Valstybės tarnautojų pareigybės ir ištarnybinimas
 

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatos įtvirtina, jog Vyriausybės įgaliota įstaiga iki 2030 m. sausio 1 d. įvertins, ar valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos tinkamai įvertino jų pareigybių sąrašuose esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir šios sąvokos neatitinkančias pareigybes iki 2025 m. sausio 1 d. panaikino arba vietoje jų įsteigė darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes. Ar įstaigos įgyvendino šiuos reikalavimus iki 2030-01-01 vertins Viešojo valdymo agentūra. Vadinamasis „ištarnybinimas“, kaip ir daugelis nuo 2024-01-01 įsigaliosiančių valstybės tarnybos reformos nuostatų, gali versti susimąstyti.

Pagal kitąmet įsigaliosiančią valstybės tarnybos reformą vidaus administravimo funkcijas vykdantys asmenys bus privalomai ištarnybinti. Gali paaiškėti, jog ištarnybinus asmenis jų darbo užmokestis ir socialinės garantijos, pradėjus dirbti pagal darbo sutartį, keisis, ir daugeliu atveju – į blogąją pusę. Tai lemia poreikį tinkamai pasirengti procesui ir jį atlikti paisant įstatymo ir procedūrinių reikalavimų. Kils poreikis nustatyti ir patvirtinti naujas darbo apmokėjimo sistemas tam, jog atitinkamai pokyčiams, būtų galima sušvelninti naujų pakitimų naštą tiek tarnautojų, tiek (ypač) ištarnybintų asmenų ir dirbančių pagal darbo sutartį darbuotojų atžvilgiu. Svarbiu uždaviniu taps tolygaus, teisingo, skaidraus, aiškaus ir pagrįsto darbo apmokėjimo užtikrinimas, išvengiant darbo apmokėjimo netolygumų darbuotojams, turintiems panašias atsakomybes bei vykdančių panašias funkcijas.

Darbo apmokėjimo sistemas teks nustatyti būtent pagal pareigybių aprašymus. Šiame kontekste irgi kyla klausimų. Pavyzdžiui, ką daryti, jei dabar valstybės tarnautoju laikomas asmuo atlieka ne tik vidaus administravimo funkcijas, tačiau dirba ir ties kitais projektais?

Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta, kad personalo administravimas, buhalterinė apskaita, dokumentų tvarkymas, apskaita ir saugojimas, viešųjų pirkimų vykdymas, vidaus auditas, projektų valdymas, viešųjų ryšių palaikymas, vidaus tyrimai, informacinių ir ryšių technologijų administravimas, turto administravimas, kita ūkinio ar techninio pobūdžio veikla yra laikoma įstaigos vidaus administravimo veikla ir šias funkcijas turi atlikti ne valstybės tarnautojai.

Viešojo valdymo agentūros teigimu, įstaigos vadovas turėtų keisti tik vidaus administravimo funkcijas atliekančių valstybės tarnautojų statusą, kiti valstybės tarnautojai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas, nustatytas Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, turėtų išlaikyti valstybės tarnautojo statusą. Tokios sritys – administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, administracinių paslaugų teikimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Reikėtų įvertinti, ar pareigybės aprašyme nustatytos tik vidaus administravimo funkcijos.

Galima kvestionuoti įstatymų leidėjo valią, tačiau viena yra aišku – pokyčiai įvyks. Tai gali tapti tikru išbandymu valstybės tarnautojams bei jų vadovams. Svarbiu uždaviniu tampa ne tik savalaikis, tačiau ir teisingas, dėmesingas bei taktiškas naujųjų valstybės tarnybos reformos reikalavimų įgyvendinimas.

Daugiau seminare:

Valstybės tarnybos reforma. Valstybės tarnautojų pareigybės ir ištarnybinimas