Jurgita Navikienė. Sandoriai užsienyje – ką būtina žinoti, kad neištiktų bankrotas

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus
 

Kai įmonės veikla pradedama už Lietuvos ribų, dažnai ji vertinama palankiai. Tačiau padidėjus galimybėms uždirbti daugiau pelno, įsitvirtinti užsienyje, kartu atsiranda ir ne mažesnė prievolių našta. Ar gali tekti mokėti mokesčius užsienyje? Šį ir panašius klausimus teks spręsti tiek prekybinę veiklą, tiek ir gamybinę ar paslaugų teikimo veiklą vykdančioms įmonėms ar net fiziniams asmenims.

Pats paprasčiausias sandoris, nekeliantis sunkumų dėl mokesčių mokėjimo užsienyje – prekių išvežimas (importas) iš Lietuvos. Dažniausiai taikomas 0 proc. PVM tarifas ir pelno mokestis mokamas Lietuvoje, darbuotojų algos taip pat apmokestinamos pagal Lietuvoje nustatytas taisykles.

Tačiau jeigu plečiamas pardavimo tinklas ir išsinuomojamas sandėlis, pavyzdžiui, Latvijoje, tuomet pervežus prekes verslo tikslais į Latvijoje esantį sandėlį, pirmiausia teks apskaičiuoti Lietuvoje 21 proc. pardavimo PVM nuo tų į Latvijos sandėlį pervežtų prekių, o Latvijoje nuo pirmo sandorio teks skaičiuoti tos šalies PVM, nes prekių tiekimas prasidėjo Latvijoje.

Šiuo atveju Lietuvos įmonei naudingiau Latvijoje registruotis kaip PVM mokėtoja. Tada pervežant prekes verslo tikslais iš Lietuvos, būtų galima pritaikyti 0 proc. PVM tarifą. Priešingu atveju, vykdant tiekimus iš Latvijos sandėlio, teks apmokestinti pardavimo PVM Latvijoje ir sumokėti jį į Latvijos valstybės biudžetą. Maža to, jeigu tokia veikla bus vykdoma tęstinį laikotarpį (daugiau nei pusę metų), teks nuo Latvijoje įvykdytų tiekimų apskaičiuoti ir pelno mokestį.

Paslaugų teikimo kitoje valstybėje apmokestinimo niuansai

Kita sandorių rūšis – paslaugų teikimas užsienyje, kai darbuotojai komandiruojami iš Lietuvos į užsienio valstybę, pavyzdžiui, atlikti statybos darbų. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad įmonė uždirbs daugiau pelno, nes ir įkainiai už paslaugas dažnai užsienyje didesni, ypač aukštesnio pragyvenimo lygio valstybėse, ir dienpinigiai, mokami darbuotojams už darbą užsienyje, neapmokestinami visais su darbo santykiais susijusiais mokesčiais.

Atrodo, geriau ir būti negali. Tačiau patyrę euforiją dėl sėkmingo kontrakto pasirašymo, verslininkai tik po kelerių metų sužino, kad reikėjo nuo darbuotojų algų ir dienpinigių mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), atitinkantį analogišką mokestį pagal tą užsienio valstybę, kurioje buvo atliekami statybos darbai.

Dažnas tokios įmonės vadovas pasipiktina, kad mokesčiai buvo sumokėti Lietuvoje ir jis nemato skirtumo, kad mokesčiai už darbo santykius turi būti mokami toje valstybėje, kurioje ir priklauso juos mokėti. Vadinasi, vykdant bet kokius darbus užsienyje ilgiau nei pusę metų, dažniausiai teks mokėti mokesčius nuo darbo santykių užsienyje – ir nuo atlyginimo, ir nuo dienpinigių, nes mūsų darbuotojas jau bus laikomas tos šalies nuolatiniu gyventoju.

Yra išimčių, kai mokesčiai „nepersikelia“ į kitą valstybę

Kai sudaromi darbuotojų nuomos kontraktai – taip pat dažniausiai visus su darbo santykiais susijusius mokesčius teks apskaičiuoti ir sumokėti toje užsienio valstybėje jau nuo pirmos dienos, kuomet mūsiškiai darbuotojai dirbs užsienyje, net nelaukiant pusės metų termino. Dėl šių nuostatų taikymo taip pat dažnai klystama, neteisingai įvertinant sąlygą dėl darbuotojų nuomos apmokestinimo.

Žinoma, yra ir išimčių, kai mokesčiai „nepersikelia“ į kitą valstybę. Pavyzdžiui, jeigu sudaryta paslaugų teikimo bet kurioje ES valstybėje narėje sutartis, tuomet „Sodros“ įmokos gali būti mokamos Lietuvoje, jei įmonė yra pasirūpinusi savo darbuotojų A1 pažymėjimu, liudijančiu, kad darbuotojai, atvykę į komandiruotę užsienyje, jau yra apdrausti šalyje, iš kurios jie atvyko. Tačiau jeigu GPM jų algos apmokestinamos jų komandiravimo valstybėje, o „Sodros“ įmokos lieka Lietuvoje, iškyla dilema dėl dienpinigių – jie Lietuvoje jau turi būti apmokestinami „Sodros“ įmokomis, o užsienyje – tos šalies GPM.

Svarbios nuolatinės buveinės ir registravimosi PVM mokėtoju sąlygos

Kai darbuotojų algų apmokestinimas privalomas užsienio valstybėje, tenka spręsti ir kitų mokesčių klausimus – ar nėra prievolės užsienyje registruoti nuolatinės buveinės pelno mokesčio tikslais ir toje šalyje tapti PVM mokėtojais. Labai dažnai tos dvi prievolės atsiranda. PVM mokėtoju tenka tapti, priklausomai nuo visų tam sandoriui įtaką turinčių aplinkybių, o nuolatinė buveinė pelno mokesčio tikslais užsienio šalyje taip pat turės atsirasti, vos pusmetį ten vykdant darbus.

Visgi, jei vadovas vyksta į užsienį susitikti su verslo partneriu ar pasirašyti kontrakto, arba įmonės atstovai dalyvauja parodoje užsienyje, tuomet tikrai jokių problemų nekils dėl komandiruočių įforminimo – ir dienpinigiai bus neapmokestinami, ir mokesčiai nuo algų bus mokami Lietuvoje.

Mokestinė nauda

Aptarti sandoriai neabejotinai yra naudingi dėl optimalios mokestinės naštos. Dažniausiai MB nario sandoriai su jo MB yra apmokestinami 15 procentų gyventojų pajamų mokesčių (GPM) tarifu. Maža to, tokio sandorio suma mažina ir apmokestinamąjį pelną, apskaičiuojant pelno mokestį. Vadinasi, MB narys tokiu atveju gauna pajamų, apmokestinamų 15 procentų GPM tarifu ir dar „sutaupo“ pelno mokesčio. Dėl to šie civiliniai sandoriai tarp MB nario ir jo MB yra tokie patrauklūs.

Tačiau reikia perspėti: jeigu MB narys per 12 mėnesių sudarys paslaugų teikimo ar prekių pardavimo sandorių už 45000 eurų sumą – jis neabejotinai turės registruotis PVM mokėtoju.

Mokesčių konsultacijos užsienyje pasiteisina

Taigi, kaip suprasti, kokius mokesčius, kada ir kiek mokėti užsienyje? Atsakymas labai paprastas – gauti mokesčių konsultaciją toje šalyje, į kurią bus komandiruojami mūsų darbuotojai ar vykdomi darbai. Įmonių vadovai pataupo šių konsultacijų sąskaita ir po kelerių metų, kada netikėtai užklumpa tos šalies mokesčių ar kitų institucijų tikrintojai, paaiškėja, kad kelerius metus buvo neteisingai skaičiuoti ir mokėti mokesčiai ne toje valstybėje ir papildomai tenka mokesčius sumokėti ten, kur ir priklauso.

Dažnai mažesnei įmonei po tokių patikrinimų ši mokesčių našta tampa nepakeliama ir tenka bankrutuoti. Maža to, priklausomai nuo šalies, gali tekti vadovui dėl nesumokėtų mokesčių prisiimti ir asmeninę atsakomybę, kai remiantis tos šalies įstatymais, ji būna vertinama ne pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, o pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Kai kurie vadovai, žinodami, kad tokių liūdnų atvejų dėl mokesčių prievolių yra buvę jų kolegoms, įpareigoja savo Lietuvoje dirbančius buhalterius išsiaiškinti, kokios mokesčių prievolės atsiras užsienyje. Tai irgi ydinga praktika – buhalteris, nežinodamas viso apmokestinimo konteksto toje užsienio valstybėje, negali kvalifikuotai išsiaiškinti mokesčių prievolių. Dažnam kliudo ir kalbos barjeras. Todėl buhalteris turėtų drąsiai vadovui paaiškinti, kad laiku ir kvalifikuotai nesužinojus to kontrakto apmokestinimo konteksto užsienyje dar prieš jį pasirašant, vėliau gali tekti gerokai nusivilti ir planuotas pelnas gali pavirsti dideliu nuostoliu.

Ir dar, kai atsiranda mokesčių prievolės užsienyje – patartina toje užsienio valstybėje susirasti kvalifikuotą buhalterį, kuris apskaičiuos reikiamus mokesčius ir teiks tos šalies mokesčių deklaracijas.

Reziumė tokia: jeigu ketinate ar jau pasirašėte kontraktą dėl darbų užsienio valstybėje, ar prekės gabenamos ne iš Lietuvos, o gal yra kokių kitų sąlygų, šį sandorį patartina išnarplioti visais mokesčių aspektais, ypač kai tokio sandorio apmokestinimas gali persikelti į užsienį. Taupyti konsultacijų sąskaitą išties neapsimoka, tą gali paliudyti daugelis dėl neapdairumo nukentėjusių įmonių.

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus

Rinktis Jurgitos Navikienės vedamus seminarus