Robertina Nofal – Lyderystė šiandien ir rytoj

Registracija į seminarą „Metiniai pokalbiai/interviu su darbuotojais”

Visai neseniai Dalia Grybauskaitė pakomentavo:

„Kai kalbame apie lyderystę kaip tokią, tai tos lyderystės Lietuvoje yra mažai. Jos nematome visuose lygmenyse“ (citata, lrytas.lt).

Lyderis ir vadovas

Lyderystės badas jaučiamas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ne tik politikoje, bet ir versle, įvairiose organizacijose. Būti vadovu – tai nebūtinai būti lyderiu, kartais užtenka to, kad vadovas yra geras administratorius, planuotojas ir procesų bei žmogiškųjų išteklių kontroliuotojas. Tačiau jei vadovas yra ir lyderis, tuomet organizacijai išties pasisekė.

Kas yra lyderis?

Lyderis yra žmogus, sugebantis vesti kitus žmones į sudėtingas misijas, užtikrinantis, kad jos sėkmingai bus atliktos ir įgyvendintos, padedantis kitiems įveikti iššūkius, motyvuojantis nesustoti ir, galiausiai, gebantis sukurti naudą tiek sau, tiek ir kitiems, kuria taip pat moka pasidžiaugti kartu su komanda. Lyderis – tai žmogus, kuris sugebėjo suvaldyti savo ego ir nulipti nuo hierarchinės viršūnės pas paprastus „mirtinguosius“, nes nori dirbti kartu. Šiuolaikinis vadovas lyderis turi labai daug darbo ir atlieka labai daug vaidmenų: be jau įprastų kontrolės, administravimo, planavimo, strategavimo, organizavimo, komandos narių samdymo funkcijų, jam reikia įdarbinti ir savo socialinį intelektą, mokėti sukurti glaudų kontaktą su žmonėmis, klausyti ir girdėti, empatiškai atliepti, fasilituoti kitų žmonių darbo procesus, koučinti savo komandos narius, motyvuoti ir inspiruoti. Sakysite, visko čia beprotiškai per daug ir tai tik graži teorija. Na, bet tai yra bazė ir ji yra labai paprasta – apie gebėjimą būti žmogumi.

Tvirtos rankos lyderis

Žmonija jau daug metų stebi lyderių karo vadų fenomeną, kurie valdo be emocijos, paaukoja silpniausiuosius, lipa per galvas, supriešina, suskaldo ir išnaudoja kitus be skrupulų, viešai išjuokia, sukritikuoja be gailesčio ir tai laikoma stiprybe ir būtinybe. Geležinės tvarkos idėja, militaristinio autokratinio vadovo ilgesys yra vis dar gajus ir turintis savo rėmėjų visame pasaulyje. O minkštas lyderis, dirbantis demokratiniais principais, tarnaujantis kitiems, empatiškai bendraujantis, akcentuojantis sąžiningumą ir tiesą, vis dar dažnai yra laikomas silpnu ir neefektyviu. Efektyviai valdyti ir būti humaniškam sunkiai dera daugelio žmonių galvose. Gyvename tokiais laikais, kai ieškome savo kelio ir savo tiesos labai skirtingų mentalitetų takoskyroje.

Minkštas lyderis vs kietas lyderis

Verslas, kaip, beje, ir kitos sritys, turi savo lyderystės patirtį ir istoriją. 1960 metais General Electric CEO Džekas Valšas pasiskolino armijos lyderio, vado, generolo valdymo praktiką ir pritaikė ją verslo valdyme. Pagrindinis tokio valdymo ir lyderystės bruožas yra įvardyti silpniausią grandį ir ją nedelsiant pašalinti, taip pat apdovanoti paklusniausiuosius ir sėkmingai įvykdančius misiją paaukštinant juos. Džekas tapo populiarus ir jo modelį pritaikė 90 procentų JAV įmonių, per ateinantį dešimtmetį ši praktika ir lyderystės suvokimas įsigalėjo verslo organizacijose. Ilgainiui buvo pastebėta vadovų minkštųjų įgūdžių galia bei nauda organizacijai. Šiandien, kai visi esame ant slenksčio ir pamažu žengiame į ateities pasaulį, kur bus pilna robotų ir dirbtinio intelekto, pagrindinė žmogaus valiuta bus empatija ir gebėjimas dirbti bei kurti komandose – nes, apskritai, vienas karys lauke niekada nebuvo jėga ar neginčijamas progresas.

Ateitis jau yra šiandien. Ateities lyderis gina, saugo ir padeda. Vienybė yra vertybė. Narciziškos vadovų asmenybės kaip gėlės turėtų būti pamerktos į vazą, nes žmogui išaušo rytas būti jautresniam.

Registracija į seminarą „Metiniai pokalbiai/interviu su darbuotojais”