Eglė Kavoliūnaitė Ragauskienė – Korupcijos prevencija

Registracija į seminarą „Korupcijos prevencijos įgyvendinimas įstaigoje”

Jau tapo įprasta matyti, kad įstaigos ir institucijos deklaruoja besilaikančios nulinės korupcijos tolerancijos. Iš pradžių ši koncepcija buvo taikoma savanoriškai, tačiau po truputį viešajame sektoriuje įgavo privalomą formą. Tai tapo taip įprasta, kad retas susimąsto – ką reiškia nulinė korupcijos tolerancija? Kaip tai atrodo praktikoje?

Kas yra laikoma korupcija?

Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, svarbiausia suvokti, kas apskritai yra korupcija. Ar šokolado dovanojimas mokytojui Mokytojų dienos proga yra korupcija? Ar materialine forma išreikšta padėka gydytojui po chirurginės operacijos yra korupcija? Ar vadovo pavežimas iki darbovietės savo automobiliu irgi yra korupcija? Paprastai atsakyti yra keblu, nes korupcija, reikia pripažinti, yra pirmiausia kultūriškai susiformavęs reiškinys, būdingas ir įprastas visoms bendruomenėms. Antropologų vertinimu, visuomenė toleruoja korupciją iki tam tikro lygio. Kitaip tariant, daugelio santykių, kurie turi korupcijos požymių, mes net ir nelaikome korupcija. Bendriausia prasme korupcija laikomas santykis tarp asmenų, kai vienas, pasinaudodamas savo turimais pranašumais, priverčia kitą asmenį veikti vienaip ar kitaip, kas būtų naudinga pirmajam (ar kitam) asmeniui. Socialiniame (ne teisiniame) lygmenyje net ir dovanojimo ar patronavimo santykis turi korupcijos apraiškų – apdovanotasis / patronuojamas asmuo jaučiasi moraliai skolingas už parodytą gerumą. Juk dažnas net nesusimąsto, ką iš tiesų reiškia dažnai vos ne automatiškai tariami žodžiai „lieku skolingas“.

Nulinės korupcijos tolerancijos idėja

Grįžtant prie nulinės korupcijos tolerancijos idėjos – tam tikra dalis reiškinių, turinčių antropologinių korupcijos apraiškų, oficialiai net ir nelaikomi korupcija. Šioje vietoje socialinės normos ir teisė turi tam tikrą skirtį. Vienais atvejais visuomenės suvokimas yra tolerantiškesnis nei teisė („Kas baisaus nutiks, jei padėkosiu po paslaugos suteikimo?“; „Kodėl negaliu tarnybiniu automobiliu pavežti vaiko iki mokyklos, juk beveik pakeliui?“), kitais atvejais visuomenė griežčiau vertina teisės leistiną elgesį („Kodėl mokytojų vaikai turi pirmenybę būti priimti į mokyklą?“; „Tokių skulptūrų statymas mieste – akivaizdus pinigų plovimas!“). Idealiu atveju visuomenės ir teisės korupcijos suvokimas turėtų sutapti, tačiau dažnai tam yra įvairių, taip pat ir objektyvių kliūčių – ilgametės ydingos praktikos tradicijos, pernelyg dideli kaštai kovai su smulkiomis korupcijos apraiškomis ir pan. Vienais atvejais teisė koreguoja socialinių santykių ydas, kitais atvejais visuomenė skatina politikus siekti daugiau socialinio teisingumo.

Taigi, nulinės korupcijos tolerancijos principas įgyja kitą prasmę, kai jį vertiname kaip teisinę kategoriją. Tiek atskiros valstybės, tiek tarptautinės bendruomenės yra nusistačiusios aiškius kriterijus, kada tam tikras elgesys ar veiksmai oficialiai laikytini korupciniais. Pvz., kada dovanos yra teisėtos, o kada jų dovanoti negalima; kada susimokėjimas už paslaugą yra leistinas, o kada ne; kada įgaliojimus turinčio asmens veiksmai yra teisėti, o kada neteisėti. Šių kriterijų taikymas leidžia korupciją suvokti kaip logiškai pagrįstą konstrukciją ir pritaikyti atitinkamus prevencijos, užkardymo ir kontrolės metodus bei kurti antikorupcinę aplinką tiek valstybės, tiek konkrečios įstaigos ar kolektyvo lygmenyje.

Naujosios korupcijos prevencijos koncepcijos pagrindas

Lietuvoje korupcijos prevencijos ir valdymo principai ir pagrindai numatyti Korupcijos prevencijos įstatyme ir detalizuoti kituose dokumentuose. Naujoji korupcijos prevencijos koncepcija orientuota į šio reiškinio valdymo koncentruotumą ir aiškaus šeimininko (angl. owner) nustatymą. Laikomasi pozicijos, kad priemonės bus veiksmingos tik tada, kai už jas atsakingas asmuo aiškiai suvoks to poreikį ir turės reikiamus įrankius. Kiekvieną antikorupcinės aplinkos kūrimo elementą vertinant pagal jo pagrįstumą, įgyvendinamumą, suvokiant rizikas ir nusimatant reikiamus kontrolės įrankius, korupcijos prevencija gali tapti reikšminga ir efektyvi veikla siekiant teisingesnio išteklių paskirstymo tiek valstybėje, tiek konkrečioje organizacijoje.

Registracija į seminarą „Korupcijos prevencijos įgyvendinimas įstaigoje”