Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) išnagrinėjo bylą*, kurioje buvo nustatyta, kad gyventojas pardavė ne individualios veiklos turtą, tačiau pirkėjas nesumokėjo dalies pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtos sumos (liko skolingas). Todėl gyventojas su pirkėju dėl šio likusios (nesumokėtos) sumos sudarė paskolos sutartį, kuria išdėstė įsiskolinimo mokėjimą ir numatė palūkanas. Tačiau mokesčių administratorius nurodė sumokėti GPM nuo pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtos turto kainos vertindamas, kad aplinkybė, jog pareiškėjas tokiu būdu suteikė paskolą reiškia, kad jis įgijo teisę laisvai disponuoti lėšomis už turto pardavimą.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija nesutiko su tokiu mokesčių administratoriaus vertinimu.

GPM įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal bendrą taisyklę pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Šiuo momentu, be kita ko, laikomas momentas, kai pajamos bet kokia forma faktiškai gaunamos (GPM įstatymo 8 str. 2 d. 1 p.). Kaip pažymėjo LVAT, šios nuostatos  negali būti aiškinamos plečiamai ir turi būti taikomos griežtai bei tiksliai.

Teisėjų kolegija nurodė, kad šis momentas siejamas su aplinkybe, kad pajamos yra „faktiškai gautos“ ir atsižvelgiant į įprastinę žodžio „faktiškas“ reikšmę, akivaizdu, jog aptariamas pajamų pripažinimo momentas siejamas su aplinkybe, kad gyventojas tikrai, realiai gavo atitinkamą naudą  pinigais ar natūra, kaip tai suprantama pagal GPM įstatymą. Kitaip tariant, pajamų pripažinimo momentas, nurodytas GPM įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte  atitinka pinigų (naudos pinigais) ar kitos naudos, kuri pripažįstama pajamomis natūra, gavimo faktą.

Atitinkamai LVAT nagrinėtu atveju sprendė, kad:

• gyventojo faktiškai gautomis pajamomis iš turto pardavimo pripažįstama ir ta už šį turtą pirkėjo mokėtinos sumos dalis, kuri buvo įskaityta padengti gyventojo skolą šiam pirkėjui;
• vis dėlto, gyventojui pardavus turtą, tačiau (dar) realiai negavus už tai (jokia forma) atlygio, nėra pagrindo pirkimo–pardavimo sutartyje sulygtos kainos (faktiškai negautos jos dalies) pripažinti gyventojo pajamomis GPM įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkto taikymo tikslais. Be to, akivaizdu, jog vien tai, kad šio turto pirkėjo skola (jos dalis) gyventojui pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo pakeista paskola, nekeičia santykių turinio, kiek, be kita ko, tai susiję su aptariamu pajamų pripažinimo momentu, nebent objektyviai būtų nustatyta, kad iki sudarant paskolos sutartį gyventojas vis dėlto faktiškai gavo pajamas (naudą pinigais ar natūra) iš šio turto pardavimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT sprendė tik dėl pajamų pripažinimo momento, todėl, manytina, kad aptartu atveju gyventojo gautos pajamos pagal minėtą paskolos sutartį būtų pripažintos jo pajamomis iš turto pardavimo (Mokesčių administravimo įstatymo 10 str.).

*2020 m. vasario 18 d.  sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1798-968/2020