Jurgita Navikienė. Finansinis raštingumas būtinas kiekvienam darbuotojui – ką rodo atlyginimo lapelis?

Registruotis į seminarą „Finansinis raštingumas – kiekvienam. O ypač darbuotojui“

Darbo kodeksas įpareigoja darbdavį darbuotojui pateikti informaciją apie darbo užmokestį ir dirbtą laiką, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba persiųsta darbuotojui elektroniniu būdu. Tačiau ne visi darbuotojai savo teise į informaciją apie atlyginimo apskaičiavimą pasinaudoja, papildomų duomenų ar išaiškinimo tiesiog nereikalaudami, o ir darbdaviai neskuba tokios informacijos pateikti.

Pasiteiravus, kodėl darbdavys šios informacijos darbuotojui nepateikia – argumentų būna ne vienas. Dažniausi pasiteisinimai: „darbuotojas pats neprašo atlyginimo lapelio“, „alga visada to paties dydžio ir kam teikti vienodą informaciją“ bei panašūs.

Atlyginimo lapelyje – daug naudingos informacijos

Nors informacija apie darbo užmokestį telpa į delno dydžio lapelį, tačiau jame pateikiama nemažai aktualių duomenų. Visgi ne visi darbuotojai išsistudijuoja, kas jame parašyta. Galima netgi mesti akmenėlį į gimnazijų ekonomikos mokytojų daržą – ar pamokų metu skyrėte bent minimaliai laiko supažindinimui su darbo užmokesčio skaičiavimu, apmokestinimu ir informacijos pateikimu darbuotojui? Dažnai atsakymas būna „ne“. O juk ši informacija reikalinga kiekvienam – nuo žemiausios kvalifikacijos darbuotojo.

Taigi, tenka kiekvienam darbuotojui pačiam spręsti, ką rodo atlyginimo lapelis, nes ne kiekvienas įmonės buhalterio išdrįsta paklausti, norėdamas gauti informacijos.

Nuo ko pradėti atlyginimo lapelio nagrinėjimą? Tiesiog skaityti, kas ten parašyta. Dažnai juose pateikiama net ir daugiau informacijos, nei nurodo Darbo kodeksas.

Svarbus realiai dirbtas darbo laikas

Svarbiausia informacija, kuri turi įtakos konkretaus mėnesio darbo užmokesčio dydžiui – dirbtas darbo laikas. Nuo jo prasideda ir atlyginimo skaičiavimas – kuo daugiau dirbta, tuo daugiau algos bus priskaičiuota. Deja, neretai problemos prasideda jau šioje vietoje. Jeigu darbdavys netinkamai pažymi faktiškai dirbtą laiką arba turi argumentą, jog yra sutarę, kiek darbuotojas gaus už dieną / valandą, ir nesvarbu, kaip tai bus įforminta, tada darbuotojas dirba vienaip, o algos skaičiuojamos kitaip.

Ryškiausias to pavyzdys – vairuotojai. Jeigu transporto priemonėje yra įrengtas tachografas, kuris fiksuoja darbo laiką net minučių ir sekundžių tikslumu, o darbdavys darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymi penkias darbo dienas per savaitę po 8 valandas, dažnai ši informacija neturi nieko bendra su tikrove. Galima tik įtarti, kad taip sumažinamas darbo užmokestis. Sąžiningai pažymėjus visą dirbtą laiką, tikriausiai atsirastų ir nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų – viršvalandžių, naktinio darbo ar darbo švenčių bei poilsio dieną – visa tai turi būti apmokama padidintu tarifu.

Per mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis – tai suma, kurią dažnas darbuotojas gali rasti darbo sutartyje. Jeigu yra sutarta mėnesinė alga, tai išdirbus visą mėnesį ji turi būti priskaičiuota. Gali būti, kad atlyginimo lapelyje bus nurodytas ir darbo užmokesčio priedas ar tam tikro laikotarpio premija. Kaip patikrinti, ar priedas teisingai paskirtas – uždavinys ne iš lengvųjų. Juk dažnoje įmonėje mėnesiniai priedai yra skiriami „už gražias akis“ – nėra jokių taisyklių, kaip jie apskaičiuojami.

Vadinasi, belieka tik klausti darbdavio – kodėl tokio dydžio priedas priskaičiuotas. Premijų skyrimo taisyklės taip pat gali būti įvairios. Svarbu žinoti, kad kiekvienoje įmonėje, kurioje yra 20 ir daugiau darbuotojų, turėtų būti parengta ir darbuotojams prieinama darbo apmokėjimo sistema, kurioje detaliau turi būti aprašyta darbo užmokesčio skyrimo tvarka.

Taip pat priskaitymų dalyje rasime ir nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų apmokėjimo sumas bei ligos pašalpą iš darbdavio lėšų ar atostoginius. Jeigu darbuotojas norėtų patikrinti, ar suskaičiuotos sumos yra teisingos – tektų įgyti finansinio raštingumo pradžiamokslio žinias. Kaip jau minėta, dar mokyklos suole tos žinios turėtų būti pateikiamos, nes jos bus reikalingos visą aktyvų žmogaus darbo laikotarpį.

Kiek ir kokių mokesčių aš moku?

Kažkada vieno darbuotojo paklausė – kiek ir kokius mokate mokesčius? Jis sąžiningai atsakė – už dujas, elektrą, šiukšlių išvežimą. Atsakymas verčia šypsotis. Atlyginimo lapelyje visi darbo santykių mokesčiai yra surašyti. O jų yra tik du – gyventojų pajamų mokestis ir valstybinio socialinio draudimo įmokos, kurie išskaitomi iš darbuotojui priskaičiuoto atlyginimo.

Ar darbuotojai perskaičiuoja atlyginimo lapelyje pateikiamas sumas ir supranta, kaip tai padaryti? Dažnai tikrai ne. O vertėtų. Taip ne tik įsitikintų, kad mokesčiai suskaičiuoti teisingai, bet ir žinotų, kokie tarifai taikomi ir kiek kiekvienas prisidedame prie valstybės biudžeto, mokėdami mokesčius.

Turbūt neverta detaliai aiškinti, kaip pritaikomas neapmokestinamųjų pajamų dydis, nuo kurio nėra atskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis, tačiau ir jį galima patikrinti, susižinojus formulę, kuri kiekvienais metais keičiasi. Jeigu šio neapmokestinamojo dydžio darbdavys netaiko, nes darbuotojas nepateikė tokio prašymo, tai jis pritaikomas, pateikiant metinę pajamų deklaraciją, ir gyventojų pajamų mokesčio permokos sumą darbuotojui sugrąžina pats mokesčių administratorius (Valstybinė mokesčių inspekcija).

Taigi, gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 20 procentų nuo priskaičiuotos algos, o valstybinio socialinio draudimo bendrasis tarifas yra 19,5 procento; dar gali prisidėti papildomai 2,4 arba 3 procentai – įmoka į II pakopos pensijų fondą. Vadinasi, nuo priskaičiuotos algos nuskaičiuojama nuo 39,5 iki 42,5 procento, bendrai sudėjus gyventojų pajamų mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo tarifus. Tikrai galima patikrinti apskaičiavimo teisingumą.

Paaiškėja suma, kurią gauname „į rankas“

Priskaičiavus algą ir atskaičius mokesčius, gaunasi darbuotojui išmokėtina suma. Jeigu darbuotojas negauna darbo užmokesčio avanso ar nebuvo mėnesio eigoje kitų tarpinių išmokėjimų, tai dažniausiai darbuotojui būna viskas aišku – iš priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių sumų yra išskaitomi mokesčiai.

Tačiau jei darbuotojas gavo avansą ar atostoginius prieš atostogų pradžią, dažnai jam kyla klausimų, kodėl gautas atlyginimas toks mažas, pamiršęs, kad avansas jau buvo gautas. Tada buhalteriui tenka aiškinti, kaip aritmetiškai viskas atlyginimo lapelyje sutampa, o jau pervestas avansas tikrai mažina mėnesio algos dydį, kurį reikia pervesti darbuotojui.

Atostoginius galime patys pasitikrinti

Jeigu atlyginimo lapelius darbuotojai kauptų, tai juose pateikiamą informaciją galėtų panaudoti ir atostoginių kontrolei. Ir čia susiduriame su finansinio raštingumo spragomis – reikia žinoti, kad atostoginiai apskaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį. Vadinasi, pirmiausia reikia nustatyti vidutinį darbo užmokestį.

Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas pradės atostogauti birželio mėnesį, tai vidutinis darbo užmokestis bus apskaičiuotas iš trijų prieš tai buvusių mėnesių duomenų – gegužės, balandžio ir kovo. Reikia tik sudėti tais mėnesiais priskaičiuotas algų sumas ir padalinti iš faktiškai dirbto laiko – darbo dienų ar darbo valandų. O tuomet suskaičiuoti, kiek dienų truks atostogos, ir dienos vidutinį darbo užmokestį padauginti iš apmokamų atostogų dienų skaičiaus.

Finansinis raštingumas – labai plati sąvoka. Tačiau kiekvienas turėtume pradėti nuo to, kas svarbu mums patiems – supratimo apie darbo užmokesčio skaičiavimo ir apmokestinimo principus, atostoginius ar ligos pašalpą. O vėliau galima gilintis į mums pateikiamą informaciją, prisijungus prie asmeninės „Sodros“ ar „ManoVMI“ paskyros. Ten taip pat pateikiama nemažai mums aktualios informacijos. Pradėkime jau šiandien.

Registruotis į seminarą „Finansinis raštingumas – kiekvienam. O ypač darbuotojui“