Apie seminarą

Kaip teisingai įvertinti kitų žmonių teiginius ir pagrįstai apginti savo poziciją.

Mes nuolat laviruojame didžiulėje ir sparčiai augančioje informacijos jūroje, todėl dabartinė realybė reikalauja naujo tipo mąstymo – lankstaus, racionalaus ir kritiško. Be tokio mąstymo žmogus paskęs didžiuliame abejotinos, nepatikrintos informacijos vandenyne. Taip pat padarys skubotas ir nepagrįstas išvadas ir apibendrinimus, priims neteisingus sprendimus, pažvelgs į pasaulyje vykstančius procesus ir reiškinius paviršutiniškai, iškreiptai, stereotipiškai, tik juodomis arba baltomis spalvomis.

Gebėjimas kritiškai mąstyti yra vertinamas kaip viena svarbiausių bazinių kompetencijų, pasireiškianti gebėjimu priimti ir patikrinti įvairias prielaidas, analizuoti skirtingus požiūrius, priimti pagrįstus sprendimus, pateikti argumentus.

Gera naujiena tai, kad kritinis mąstymas yra ne kažkoks ypatingas talentas, bet įgūdis. Kaip sportininkų lankstumas ar tikslumas. Tik reikia šį įgūdį lavinti.

Kritinis mąstymas padeda:

• pažvelgti į problemą iš skirtingų pusių,
• atsisakyti išankstinių nuostatų,
• lengviau ir teisingiau suformuluoti norimą mintį,
• ieškoti hipotezių patvirtinimo,
• patikrinti alternatyvius požiūrius,
• padaryti objektyvias išvadas.

Kokia visa to nauda

Taikydami kritinį mąstymą jūs ne tik tiksliau vertinate išorinį pasaulį, bet ir analizuojate savo pačių minčių eigą: ar buvote šališkas, ar atsižvelgėte į visus veiksnius, ar suklydote apskaičiuodami. Analizuojant savo mąstymo rezultatus, lengviau suprasti, ką patobulinti.

Kritinio mąstymo neturintis žmogus dažnai veikia per greitai, net jei yra laiko pagalvoti. Nepastebi svarbių faktų ir nepaiso detalių, nes jie gali jį išmušti iš „gražaus sprendimo“. Idėjų testavimas praleidžiamas, nors visos priemonės tam yra.