Artūras Kapitanovas. Deklaravimo laikas baigėsi, bet ar gyventojai dar gali sulaukti siurprizų?

Registracija į „Mokesčių ir apskaitos naujovių taikymas 2020-2021 m.” seminarą
 
 
 
Šių metų liepos 1 dieną baigėsi gyventojų pajamų mokesčio deklaravimo laikotarpis, kai reikėjo pateikti mokesčių administratoriui naują deklaracijos formą GPM311. Buvo įvestas vedlys, kuris kai kuriems gyventojams palengvino deklaracijos pildymą, tačiau kilo ir daug neaiškumu, į kuriuos vis dar nėra atsakymo. Vis dėlto tam tikrų patarimų yra.

Šiais metais deklaracijos teikimo terminas buvo pratęstas iki liepos 1 d., vietoje anksčiau buvusios gegužės 1 d. tačiau toks pratęsimas greičiausiai galios tik 2020 metais – GPM įstatyme terminas nėra pakeistas. Vieni gyventojai piktinosi, kad nespėjo pateikti deklaracijos, o kiti gyventojai teigė, kad buvo pusės metų galimybė pateikti šią deklaraciją.

Noriu pasakyti, kad neteisūs yra tie, kurie sakė, kad terminas buvo pusė metų. Realiai buvo galima teikti deklaraciją tik nuo gegužės mėnesio pabaigos, kai pradėjo veikti mokesčių inspekcijos sukurta deklaracija. Kartu svarbu pažymėti, kad 2019 metų metinę deklaraciją gyventojas gali pateikti iki 2024 metų gruodžio 31 d. Tik pavėlavusiems gyventojams bus prievolė sumokėti GPM, taigi VMI skaičiuos delspinigius už nesavalaikį sumokėjimą.

Nauja deklaracijos forma – ar viskas paprasčiau

Šiais metais mokesčių administratorius, pateikęs naują deklaracijos formą, įvedė vedlį, kurio pagalba gyventojui reikėjo tik atsakyti į pateiktus klausimus ir tada pateikti deklaraciją. Lengva ją buvo užpildyti gyventojams, kurie gavo tik darbo užmokestį ir norėjo pasinaudoti įstatymo numatytoms lengvatomis, t.y. dėl apmokėjimo už mokslą, būsto palūkanomis, jei paskola paimta iki 2010 metų, taip pat gyvybės draudimo ar pensijų draudimo įmokomis, buto remonto, lengvojo automobilio remonto ar vaikų auklėms patirtomis išlaidomis.

GPM įstatymo nuostatos

Kaip ir kiekvienais metais, tenka girdėti iš gyventojų nusiskundimų, kodėl gyventojas, gavęs per kalendorinius metus tik darbo užmokestį, privalo papildomai sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Dažniausiai tenka išgirsti, kad čia klaidas daro buhalteriai, kurie, neva, nemoka skaičiuoti darbo užmokesčio. Noriu pabrėžti, kad tai ne buhalterio klaida, bet GPM įstatymo nuostatos.

Gyventojui reikia papildomai sumokėti, jei:

• Per metus gavo premiją;
• Sirgo ir gavo išmokas iš SoDros;
• Gavo papildomų kitokio pobūdžio pajamų, kaip kad už nuomą, pardavus turtą ir kt.

Sunku gyventojui paaiškinti, kad darbdavys jam taiko kas mėnesį NPD (neapmokestinama pajamų dydį), kaip tai numatyta GPM įstatymo 20 straipsnyje, o mokesčių administratorius už metus taiko MNPD, todėl ir gaunasi, kad kai kuriems tenka primokėti GPM. Tokie yra mokesčių įstatymai, o buhalteriai turi vadovautis įstatymais.

Neaiškumai mokant mokesčius

Didžiausios problemos buvo su gyventojų metinėmis deklaracijomis, kai 2019 metais gyventojas pardavė nekilnojamą turtą (žemę, pastatus), nuo kurių yra prievolė mokėti gyventojų pajamų mokestį, nes pardavė brangiau nei buvo įsigiję. Nėra taip paprasta įtraukti nekilnojamo turto įsigijimo kainą, kai turtas, pavyzdžiui žemė, buvo pirkta per kelis kartus, o parduota kaip vienas vienetas.

Kita problema, su kuria teko susidurti – lengvojo automobilio pardavimas. Pavyzdžiui, 2019 metais gyventojas pardavė lengvąjį automobilį įmonei, kuri prekiauja naudotais automobiliais, už 10 000 Eur sumą. Įmonė, sumokėjusi pinigus, deklaravo šią išmoką mokesčių administratoriui. Tačiau įmonė šį automobilį pirko ne sau, o pardavė kitam asmeniui už 11 000 Eur, t.y. iš šio sandorio įmonė uždirbo 1 000 Eur pelno, nuo kurios moka įmonė PVM ir pelno mokestį.

Gyventojas, atsidaręs savo GPM deklaraciją, kurią suformavo VMI, mato, kad tas pats automobilis parduotas du kartus – įmonei už 10 000 Eur, o VĮ „Regitra“ nurodė, kad gyventojas pardavė tą patį automobilį už 11 000 Eur.

Čia ir kyla klausimai – ar VMI nenorės, kad mokesčius gyventojas mokėtų, jei priklausytų, nuo 11 000 Eur, traktuodami, kad 1 000 Eur buvo sumokėta tarpininkui. Pagal GPM įstatymą yra aiškiai pasakyta, kad tarpininko užmokestis neįeina į automobilio įsigijimo kainą. Tačiau gyventojas realiai gavo tik 10 000 Eur sumą ir jis pardavė automobilį įmonei. Visgi šiai dienai konkretaus atsakymo nėra.

Taigi, ką daryti

Nepaisant to, kad visų konkrečių atsakymų į šiuos klausimus neturime – yra keletas patarimų gyventojams. Visų pirma, jei darbo užmokestis didesnis nei minimali alga, tai rekomenduočiau gyventojui nesinaudoti mėnesiniu NPD. Šiuo atveju darbuotojas kas mėnesį gaus mažiau, bet tada jam už metus nereikės valstybei primokėti GPM arba jį iš valstybės galės susigrąžinti. Praktika rodo, kad žmogus džiaugiasi, jei jam valstybė grąžina pinigus ir dažniausiai liūdi, jei reikia pačiam sumokėti.

Dar vienas patarimas – jei gyventojas nori parduoti nekilnojamą turtą (žemę, butą, namą ir kt.) – rekomenduoju prieš parduodant sužinoti, ar bus kokie nors mokesčiai. Sužinant dar prieš pardavimą, kartais mokesčių galima išvengti arba teisėtais būdais juos sumažinti. Daug informacijos galima rasti internete ar skambinant į VMI.

Registracija į „Mokesčių ir apskaitos naujovių taikymas 2020-2021 m.” seminarą