Jurgita Navikienė. Karantino laikotarpio rizika – kam teks grąžinti skirtą valstybės paramą?

Registracija į „Pokarantininių subsidijų mokesčių ir apskaitos aspektai” seminarą

Pasibaigus karantinui kai kurios įmonės ir verslininkai net pasidžiaugė mūsų valstybės dosnumu. Juk teiktai paramai buvo nustatytos tam tikros taisyklės, kurias atitikus priklausė darbo užmokesčio subsidija, mokama iš Užimtumo tarnybos. Tačiau klausimas išlieka akivaizdus – ar tikrai kiekviena įmonė sąžininga ir nebando išnaudoti esamos padėties. Suvaržymai buvo atlaisvinti, o prastovų staiga padidėjo.

Nereikia stebėtis, kad valstybės paramą gavo ar gaus ir tos įmonės, kurios, tiesiog palankiai susiklosčius aplinkybėms, atitiko tam tikrus kriterijus. Šiuo atveju jokios rizikos nėra.

Didžioji dalis nukentėjusių nuo Covid-19 viruso sukeltų pasekmių tikrai stokoja apyvartinių lėšų, susiduria su sunkumais, jiems yra sudėtinga greitai atgaivinti sustabdytą verslą. Taigi, karantinas baigėsi, tebesitęsia ekstremali padėtis, vadinasi – įmonės ir toliau gali gauti prastovų subsidijas. Taip pat, nuo gegužės 15 dienos priklauso ir pokarantininės subsidijos. Atrodytų tie, kas įsigilino į darbo užmokesčio subsidijų vingrybes –karantino metu mokėtų ir pokarantininių – galėjo sušvelninti naujojo viruso neigiamą poveikį.

Kur slypi rizika?

Jau nuo kovo mėnesio įmonės ir verslininkai gavo valstybės paramą – tie, kurie buvo paskelbę darbuotojams prastovas ir užpildę visą šūsnį dokumentų, pristatė Užimtumo tarnybai ir buvo ramūs – jeigu subsidija buvo išmokėta – viskas gerai. Kada balandžio viduryje atsirado pareiga pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie paskelbtą prastovą, irgi daugelis nematė jokios rizikos – juk tai tik elektroninė forma www.vdi.lt interneto svetainėje, prie kurios užtrunkama keletą minučių. Ir tikrai, daugelis įmonių elgėsi sąžiningai – jų pateikta informacija atitiko tikrovę. Kaip buvo įforminti dokumentai, t.y., kuriems įmonės darbuotojams buvo paskelbtos prastovos, taip ir buvo.

Tačiau visada atsiranda dalis nesąžiningų rinkos žaidėjų, kurie visais įmanomais būdais siekia pasinaudoti dosniai dalijama valstybės parama. Būtent tokių atvejų prevencijai ir buvo įvesta keletas saugiklių – pradedant LR Užimtumo įstatymo 61 straipsnio nuostatomis, baigiant įmonės vadovo patvirtinimu ir pasižadėjimu, kurį jis turi pasirašyti, laikytis nustatytų subsidijos skyrimų taisyklių ir pateikti tikrą ir teisingą informaciją. Juk visai nesunku vadovui suraityti parašą. Atrodytų, šioje vietoje galima būtų dėti tašką. Tačiau kai kuriems darbdaviams visas veiksmas tik nuo šio momento ir prasideda.

Yra ir bus tyrinėjama

Užimtumo tarnybos darbuotojai ne tik apdoroja iš darbdavių gautus dokumentus dėl subsidijų išmokėjimo, tačiau jiems taip pat tenka atlikti ir kontrolės veiksmus. Jau su ne retu darbuotoju, kuriam buvo skelbta pilna ar dalinė prastova, buvo susisiekta telefonu ir paskirtas laikas atvykti į Užimtumo tarnybą. Šie kontrolės veiksmai vykdomi, neinformavus darbdavio vadovo. Juk kontrolė paprastai ir vykdoma, siekiant nustatyti tam tikrus neatitikimus ar piktnaudžiavimą.

Pamodeliuokime situaciją, kaip elgsis darbuotojas, nuvykęs į apklausą Užimtumo tarnyboje. Didžioji dalis bus neramūs – bijos pasakyti ką nors ne taip, kad nepakenktų savo darbdaviui. Kitus – gal pamokys darbdavys ką reikia kalbėti tokiu atveju. Jeigu prastova buvo tikra, tikėtina, kad ir darbuotojo liudijimas atitiks tai, kas suforminta jo darbdavio pateiktuose dokumentuose.

Tačiau kaip elgsis ir kalbės darbuotojai, kurie buvo įtikinti, kad reikia suforminti pilną ar dalinę prastovą, nes darbdavys norėjo pasipelnyti iš valstybės, nors darbuotojai dirbo pilnu pajėgumu. Tikėtina, kad bus ir tokių, kurie paliudys, jog dirbo visą karantino laikotarpį, nors jų darbdavys ne vieną mėnesį gavo, o gal ir tebegauna darbo užmokesčio subsidijas. Štai tuomet, „linksmieji kontrolės kalneliai“ tokiam darbdaviui ir užsisuks…

Kokios sankcijos laukia nesąžiningų darbdavių?

Pirmiausia reikės gražinti gautą subsidiją. Kokią sumą ir už kokį laikotarpį – paaiškės atlikus kontrolės veiksmus. Juk gali būti taip, kad dalis darbuotojų paliudys, kad viskas taip ir buvo, kaip darbdavio įforminta. Bus ir neatitikimų, todėl už tuos darbuotojus, kurie dirbo viso karantino metu, subsidijas grąžinti reikės. Tai paaiškės įvertinus ir kitas aplinkybes – rašytus elektroninius laiškus, siųstus ar gautus užsakymus. Todėl, nustačius piktnaudžiavimo atvejus, reikės ne tik Užimtumo tarnybai pervesti gautas subsidijas, bet ir dvylika mėnesių vėliau nebebus galimybės gauti jokios paramos iš šios tarnybos. Taigi, nesąžiningumas gali brangiai kainuoti.

Nesąžiningumas tęsiasi ir toliau

Gegužės antroje pusėje, birželio pradžioje, kai dar labiau buvo atlaisvinti verslo ir renginių suvaržymai, staiga padidėjo įmonių, skelbiančių prastovas darbuotojams, skaičius. Kontroliuojančioms valdžios institucijoms – Valstybinei darbo inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ tai sukėlė tam tikrų įtarimų. Todėl net per televiziją vieno reportažo metu kalbinto Valstybinės darbo inspekcijos atstovo buvo paminėta, kad bus labiau kontroliuojami prastovas paskelbę darbdaviai.

Įtarimams pagrindas yra – juk paaiškėjus pokarantininių subsidijų skyrimo tvarkai, kai kurie „pasipinigauti valstybės sąskaita“ linkę darbdaviai sukūrė planą: paskelbti fiktyvias prastovas ir taip gauti pokarantinines subsidijas net pusę metų! Kodėl beveik pasibaigus visiems suvaržymams buvo paskelbtos tokių darbdavių prastovos – todėl, kad pokarantininių subsidijų skyrimo tvarka paaiškėjo tik gegužės pradžioje. Juk įvedus karantiną dar kovo 16 dieną, nebuvo jokios kalbos apie pokarantinines subsidijas.

Žala reputacijai

Galbūt nesąžiningieji darbdaviai net nesusimąstė apie žalą jų reputacijai, jeigu teks grąžinti gautą subsidiją. Be abejonės – reputacija gali būti sugadinta ilgam. Bloga įmonės reputacija gali sukliudyti gauti ir banko paskolą. Juk kredito įstaigos, vertindamos klientą ir spręsdamos, ar verta suteikti paskolą, dažnai atmeta įmonių su puikiausiais rodikliais prašymus, motyvuodamos, kad kita informacija buvo nepalanki potencialiam klientui.

Dažniausiai koją pakiša suteršta įmonės reputacija, pradedant akcininkais ir jų kredito istorija, baigiant pačios įmonės „padarytais nusikaltimais“, iš kurių vienas gali būti – nesąžiningumas pasinaudojant valstybės parama.

Jurgita Navikienė, mokymų įmonės COUNTLINE lektorė.

Registracija į „Pokarantininių subsidijų mokesčių ir apskaitos aspektai” seminarą