Darbo teisės pokyčiai Lietuvoje 2024-2025 metais: tarp naujų saugiklių ir darbo rinkos lankstumo

Lietuvos darbo rinka tampa vis dinamiškesnė, atspindintį tiek globalias tendencijas, tiek vietinę specifiką. 2024-2025 metų laikotarpiu laukiama nemažai Darbo kodekso (DK) pakeitimų, stebimos naujos darbo ginčų tendencijos ir keičiasi užsieniečių darbo reguliavimas. Šie pokyčiai turės įtakos kasdieniniams darbo santykiams, darbuotojų teisių apsaugai bei darbdavių pareigoms.

Vienas iš svarbiausių 2024 metų pokyčių yra susijęs su asmenų su negalia integracija į darbo rinką. Birželio mėnesį įsigalioję DK pakeitimai rodo link įtraukesnės darbo aplinkos. Terminologijos keitimas iš „neįgaliojo asmens” į „asmenį su negalia” skatina požiūrio į negalią pasikeitimą, siekiant mažinti stigmatizaciją ir skatinti lygias galimybes darbo rinkoje. Naujos nuostatos dėl naktinio ir viršvalandinio darbo suteikia daugiau lankstumo ir apsaugos asmenims su negalia, tačiau kartu kelia ir papildomų klausimų darbdaviams dėl darbo organizavimo procesų adaptavimo.

Darbuotojų teisių apsaugos stiprinimas taip pat yra viena iš pagrindinių 2024 metų tendencijų. Reikalavimai darbuotojams pateikti dokumentus, patvirtinančius teisę į garantijas, bei Civilinio proceso kodekso pakeitimai dėl išskaitų iš darbo užmokesčio š esmnės rodo didėjantį dėmesį darbuotojų finansiniam saugumui. Šie pakeitimai, nors iš pažiūros didina darbuotojų atsakomybes ir įpareigoja nuos informuoti darbdavius apie savo teises, ilgainiui gali sumažinti ginčų skaičių ir užtikrinti sklandesnį garantijų taikymą.

Darbo ginčų tendencijos 2024 metų pirmąjį pusmetį atskleidžia keletą svarbių aspektų. Ženklus prašymų augimas Darbo ginčų komisijose (DGK) rodo didėjantį darbuotojų sąmoningumą ir aktyvumą ginant savo teises. Tsi, kad net 75% ginčų yra susiję su darbo užmokesčiu, signalizuoja apie sisteminius iššūkius šioje srityje ir galimai nepakankamą darbdavių atsakomybę laiku ir tinkamai atsiskaityti su darbuotojais. Tuo pačiu metu augantis užsieniečių prašymų skaičius atspindi Lietuvos darbo rinkos tartautiškumą ir su tuo susijusius naujus iššūkius.

Žvelgiant į 2025 metus, planuojami Darbo kodekso pakeitimai rodo siekį subalansuoti darbo rinkos lankstumą ir darbuotojų apsaugą. Aiškesnis reglamentavimas dėl darbo švenčių išvakarėse ir viršvalandžių apmokėjimo turėtų sumažinti interpretacijų galimybes ir potencialių ginčų skaičių. Išplėsta smurto ir priekabiavimo apibrėžtis, nors ir didina darbdavių atsakomybę, ilgainiui gali prisidėti prie saugesnės ir produktyvesnės darbo aplinkos kūrimo.

Ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pokyčius, susijusius su užsieniečių, ypač iš Ukrainos, darbo teisėmis Lietuvoje. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigalioję pakeitimai žymi ir migracijos politikos pokyčius. Užsieniečiams, kurie negali grįžti į Ukrainą dėl humanitarinių priežasčių, bet neturi teisės į laikinąją apsaugą, nebetaikomos kai kurios anksčiau galiojusios lengvatos. Pavyzdžiui, jei toks asmuo pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba humanitariniu pagrindu, teisę dirbti jis įgis tik nuo leidimo gyventi gavimo dienos, o ne nuo prašymo pateikimo momento.

Tačiau svarbu pabrėžti, kad šie pakeitimai neturi įtakos Ukrainos karo pabėgėliams, kurie naudojasi Europos Sąjungos įvestu laikinosios apsaugos mechanizmu. Jiems išlieka galimybė įsidarbinti iškart po to, kai pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu. Tokiu būdu gali būti užtikrinama greita laikinosios apsaugos gavėjų integraciją į darbo rinką.

Tam tikros išimtys teikiamos aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Jiems ir toliau leidžiama pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo momento, nepriklausomai nuo to, ar jie turi teisę į laikinąją apsaugą, ar ne. Tai atspindi tam tikras strateginės politikos kryptis užsieniečių įdarbinimo srityje.

Priklausomai nuo darbuotojo statuso, atvykimo datos ir kvalifikacijos, darbdaviui gali kilti klausimų sprendžiant netipines įdarbinimo situacijas ir gali sukelti papildomų administracinių iššūkių įmonėms, norinčioms įdarbinti užsieniečius.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos darbo teisės pokyčiai 2024-2025 metais rodo aiškų judėjimą link didesnės darbuotojų apsaugos ir darbo rinkos įtraukumo, kartu siekiant išlaikyti darbo rinkos lankstumą ir konkurencingumą. Šie pokyčiai atspindi Lietuvos pastangas subalansuoti humanitarinius įsipareigojimus, darbo rinkos poreikius ir imigracijos kontrolę.