Europos Komisija pastaruoju metu ypač aktyviai siekia sumažinti PVM atotrūkį tarp ES valstybių narių. Europos Komisijos ataskaitose skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, dėl PVM atotrūkio ES valstybės narės 2020 m. neteko apie 93 mlrd. Eur PVM pajamų. Apie 25 proc. minėtos sumos valstybės prarado dėl ES prekyboje vykdomo PVM sukčiavimo. Todėl Europos Komisija inicijavo viešas konsultacijas, tyrimus, buvo sudaromos darbo grupės. Galiausiai 2022 m. pabaigoje Europos Komisija pateikė siūlymus keisti PVM direktyvą, t. y. pateiktas vadinamasis ViDA (angl. VAT in digital age) direktyvos projektas, vadinamas „PVM skaitmeniniame amžiuje“.

Nors dėl projekto diskusijos tarp ES valstybių tęsiasi ir jis vis dar nėra galutinai visas patvirtintas, manytina, kad anksčiau ar vėliau jis bus priimtas ir bet kuriuo atveju atitinkami pokyčiai įsigalios ir Lietuvoje. Taigi kas jau šiuo metu žinoma, jog bus keičiama Lietuvoje skaičiuojant PVM, kiek tai susiję su elektroninėmis platformomis?

Apžvelkime aktualiausius pokyčius.

Platformos. Platformų veikla tiek Lietuvoje, tiek ES valstybėse vis labiau populiarėja, vis daugiau, pavyzdžiui, trumpalaikės gyvenamojo būsto nuomos, keleivių vežimo paslaugų teikiama per tokias platformas.

Esmė tokia, kad pagal ViDA direktyvos projektą elektroninės platformos, per kurias vyksta trumpalaikė nekilnojamojo turto nuoma ir teikiamos keleivių vežimo paslaugos, būtų įpareigotos sumokėti PVM už tikruosius šių paslaugų teikėjus, t. y. ne PVM mokėtojus fizinius asmenis ir mažas įmones. Taigi šiuo pakeitimu siekiama, kad trumpalaikės nekilnojamojo turto nuomos ar keleivių vežimo paslaugos, teikiamos per platformas, visada būtų apmokestinamos PVM.

Praktikoje tai pasijaustų tuo, jog kuomet paslaugos teikėjas yra ne PVM mokėtojas, tokios paslaugos pabrangtų taikomu PVM dydžiu. Kaip rašoma Europos Komisijos išvadose, šiuo metu iškreipiama konkurencija, kadangi per elektronines platformas nekilnojamojo turto nuomos, keleivių vežimo paslaugos yra ir teikiamos pigiau, palyginti su verslo subjektais, kurie yra PVM mokėtojai ir moka PVM. Europos Komisijos tyrimai atskleidė, jog kuomet ne PVM mokėtojai fiziniai asmenys ar mažos įmonės per elektronines platformas nuomoja nekilnojamąjį turtą (trumpalaikei nuomai) ar teikia pavėžėjimo (taksi) paslaugas, tokiu būdu nesurenkamos ženklios PVM sumos, o šių platformų paslaugos vis labiau populiarėja dėl savo pigumo.

Taigi direktyvos pasiūlymas suformuluotas taip, kad jį įgyvendinus, kai per elektroninę platformą teikiamos trumpalaikės gyvenamųjų patalpų nuomos ar keleivių vežimo paslaugos, tokia platforma iš esmės tampa neatsiskleidusiu tarpininku. Tai reiškia, kad elektroninė platforma iš paslaugas teikiančio asmens įsigyja keleivių vežimo, patalpų nuomos paslaugas ir savo vardu tokias paslaugas parduoda galutiniam vartotojui. Kitaip tariant, elektroninė platforma perka pačią paslaugą iš ne PVM mokėtojo fizinio asmens ar mažos įmonės bei perparduoda šią paslaugą galutiniam vartotojui apmokestindama PVM. Vadinasi, elektroninės platformos, per kurias vyksta trumpalaikė būsto nuoma ir teikiamos keleivių vežimo paslaugos, yra įpareigojamos sumokėti PVM už ne PVM mokėtojus fizinius asmenis ir mažas įmones, nors jie ir yra tikrieji paslaugų teikėjai.

Žinoma, kuomet per elektroninę platformą vežimo ar nekilnojamojo turto trumpalaikės nuomos paslaugas parduotų PVM mokėtojas, prekybos modelis išlieka toks pat. Tai reiškia, kad minėtas PVM mokėtojas ir toliau būtų laikomas tiesiogiai parduodančiu paslaugą galutiniam vartotojui.

Galiausiai nuosekliai įgyvendinamas ir kitas dalykas – tokių platformų informacijos perdavimas apie PVM mokesčių administratoriui bei mokesčių administratoriaus matymas, kokias realias pajamas gauna ne PVM mokėtojai fiziniai asmenys ir mažos įmonės.

Vis dėlto šis pasiūlymas neapima visų per elektronines platformas teikiamų paslaugų. Pavyzdžiui, Europos Komisijos pasiūlyme rašoma, kad pasiūlymai neapims pačių automobilių dalijimosi platformų.

JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI: