Tarptautinėje apmokestinimo praktikoje pastaruoju metu daug diskutuojama dėl pelno mokesčio pokyčių ir reglamentavimo ES. Vienas iš tokių atvejų yra vadinamosios BEFIT direktyvos projektas. Ką jis planuoja ir kokių pokyčių galima tikėtis ateityje Lietuvoje dėl pelno mokesčio priėmus šią direktyvą? Apžvelkime aktualiausius klausimus.

Iš esmės BEFIT direktyva kalba apie bendrą pelno mokesčio bazę, kuri būtų skaičiuojama pagal vienodas taisykles skirtingose ES valstybėse. Preliminarus šių taisyklių įgyvendinimo terminas yra 2028 m., tačiau direktyva nėra priimta, dėl jos vyksta diskusijos. Žinoma, verslas stebi šį projektą, kadangi jį priėmus lauktų dideli pelno mokesčio pokyčiai ir Lietuvoje.

Pirmiausia, esminė taisyklė tokia, jog visų ES grupės narių įmonių pelno mokesčio bazės bus sujungtos į vieną bendrą pelno mokesčio bazę. Sistema bus privaloma didesnę nei 750 mln. Eur apyvartą generuojančioms ES įmonių grupėms. Direktyvoje pateiktomis taisyklėmis taip pat galės naudotis ir mažesni ES veikiantys verslai, jeigu jie rengia konsoliduotas finansines ataskaitas.

Europos Komisijos atstovai pažymi, kad įmonės vietoje 27 skirtingų ES valstybių nacionalinių pelno mokesčio sistemų galės teikti pelno mokesčio deklaracijas pagal vieną taisyklių rinkinį, todėl bus taupomos šių įmonių lėšos bei skatinama jas investuoti kitose ES valstybėse.

Šia iniciatyva siekiama nustatyti bendrą taisyklių rinkinį, kad ES įmonės galėtų apskaičiuoti apmokestinamąją bazę, kartu užtikrinant veiksmingesnį pelno paskirstymą tarp ES šalių, remiantis direktyvoje pateikta formule. Direktyva siekiama sumažinti reikalavimus išlaidų pripažinimui, kuomet skaičiuojami leidžiami atskaitymai.

Kiek detalizuojant apmokestinimą, paminėtina, kad pagal direktyvos projektą visos įmonės, kurios yra tos pačios grupės narės, apskaičiuos savo pelno mokesčio bazę atlikdamos koregavimus nuo finansinėje apskaitoje fiksuoto apskaitinio rezultato į mokestinį rezultatą. Kaip ir šiuo metu Lietuvoje apmokestinamasis pelnas skaičiuojamas atliekant koregavimus metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nuo pelno (nuostolių) ataskaitos rezultato, taip ir pagal direktyvos projektą principas bus tas pats, tik, žinoma, taisyklės kitos. Galima pastebėti, kad kai kurios direktyvos projekto taisyklės buvo perkeltos iš tarptautinių finansinės apskaitos standartų, pavyzdžiui, pripažįstant pajamas ar sąnaudas pagal kaupimo principą, kuomet skaičiuojama konsoliduota pelno mokesčio bazė pagal BEFIT projektą.

Taigi visų grupės narių pelno mokesčio bazės bus sujungtos į vieną mokesčių bazę. Be to, taikant pereinamojo laikotarpio paskirstymo taisyklę, kiekvienas BEFIT grupės narys turės procentą nuo suminės mokesčio bazės, apskaičiuotos pagal praėjusių trejų fiskalinių metų apmokestinamų rezultatų vidurkį.

Apibendrinant šios direktyvos projekto siūlymo teigiamus ir neigiamus aspektus, pažymėtina, kad pasiūlymas apims tarpvalstybinį nuostolių sumažinimą, nes nuostoliai bus automatiškai įskaityti į pelną tarpvalstybiniu mastu. Kitaip tariant, BEFIT pasiūlymas suteiks galimybę įmonėms lengviau atimti vienoje valstybėje patirtus nuostolius iš kitoje valstybėje uždirbto pelno tokiu būdu sumažinant mokėtiną pelno mokestį. Be to, Europos Komisija teigia, kad BEFIT direktyva įmonėms „iki 65 %“ turėtų sumažinti mokestinių prievolių vykdymo išlaidas.

Tačiau esama ir kritikos dėl šios direktyvos projekte esančių taisyklių sudėtingumo – iki galo nėra aiškus pelno mokesčio bazės apskaičiavimo įgyvendinimas. Taip pat pastebima, jog ši papildoma konsoliduotoji sistema lems, jog pelno mokesčiui administruoti bus taikomos dvi skirtingos pelno mokesčio administravimo sistemos (pavyzdžiui, esama šiuo metu nacionalinė Lietuvos ir antroji – toms įmonėms, kurios taikys BEFIT), todėl gali didėti administravimo kaštai ne tik mokesčių administratoriams, bet kai kuriais atvejais ir pačioms įmonėms.

Tačiau Europos Komisija teigia, kad pasiūlymu siekiama sumažinti reglamentavimo naštą tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams. Mokestinių prievolių vykdymo išlaidos yra našta įmonėms ir jos sumažinimas bus pagrindinis privalumas įgyvendinant iniciatyvą. Europos Komisijos poveikio vertinimo ataskaitoje pateikiamas apskaičiuotas reikalavimų laikymosi išlaidų sumažėjimas.

Žinoma, BEFIT pasiūlymas dėl bendros pelno mokesčio bazės bei pelno paskirstymo tarp ES valstybių narių formulės bus modeliuojamas, atsižvelgiant į pasauliniu lygmeniu priimtus sprendimus.

JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI: