Vis daugiau girdime skambių frazių, inovacijos, inovacijomis grįsta visuomenė, o Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) dar ir turime inovatyvaus pirkimo galimybę. Bet kas tai yra – iš esmės nesuprantame. Atvirai prisipažinsiu ir pati šioje temoje plaukioju, nes konkretumo nėra ir jį suformuos tik praktika. Tačiau nežinau ar žinojai, bet turime strateginius tokių pirkimų vykdymo tikslus. Nacionalinėje pažangos programoje yra numatyta, kad Iki 2030 m. turime pasiekti, kad 20 proc. viešųjų pirkimų būtų inovatyvūs. Kaip tai pasiekti, gali būti nelengva. Nes tikrai labai mažai yra praktikos. Bet noriu pabandyti paaiškinti svarbiausius inovatyvaus pirkimo vykdymui, na bent pradžiai, aspektus, tai gal, gerbiami skaitytojai, tai Jus padrąsins ir imsitės tokio didelio žygdarbio ir pabandysite vykdyti inovatyviuosius pirkimus.

2023-01-01 įsigaliojo pakoreguotas VPĮ 17 straipsnis, kuriame nurodyta, kad perkančiosios organizacijos turi siekti vykdyti inovatyvius pirkimus. Tuo pačiu tiek VPĮ, tiek ir AM Žaliųjų pirkimų tvarkos aprašas (4.4.2 p.) nurodo, kad vykdant pirkimus turime siekti inovacijų, kurios mažins poveikį aplinkai, o jei pirksite inovacijas iš esmės jos savaime reikš, kad žaliojo pirkimo reikalavimai buvo iškelti. Taigi, vykdyti pirkimus su inovacijomis tikrai yra naudinga. Tai turbūt čia ir reiktų paaiškinti pačias sąvokas, nes nuo to galėsite padėti galvoti kaip inovatyvųjį pirkimą padaryti.

Kas yra inovacija?

Inovacijos sąvoka yra ne viena. Bet kadangi kalbu apie viešuosius pirkimus, tai pateiksiu visas inovacijų sąvokas, kokias žinau ir pabandysiu paprastai paaiškinti tai kas tas inovacijų pirkimas.

VPĮ pateikia inovacijos sąvoką, taip pat numato, kad įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla, numato inovatyvių viešųjų pirkimų vykdymo būdus bei inovatyvių viešųjų pirkimų sutartimis keliamus reikalavimus. VPĮ 2 str. 14 p., kad inovacija yra naujo arba iš esmės pagerinto produkto, paslaugos ar proceso, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, sukūrimas, naujo rinkodaros metodo arba naujo organizacinio metodo diegimas verslo praktikoje, organizacijoje arba plėtojant išorės ryšius, be kita ko, siekiant padėti spręsti visuomeninius uždavinius, taip pat sudaryti sąlygas įgyvendinti strategiją „Europa 2020“, patvirtintą Europos Komisijos 2010 m. kovo 3 d. komunikatu Nr. KOM (2010) „2020 m. Europa. Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Ar Jums nuo to aiškiau ¯\_(ツ)_/¯ ? Manau, kad ne, tai paieškokime kito apibrėžimo ir gal pavyks sukurti tokį paprastą patiems ;). Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymas pateikia net kelias inovacijų sąvokas. Inovacija (5 p.), ikiprekybinis pirkimas (4 p.), inovacinė veikla (6 p.), inovatyvus produktas (7 p.), inovatyvus viešasis pirkimas (8 p.). Šių sąvokų čia nedėsiu, nes straipsnis ir taip bus nemažas, tai pažiūrėkite jas patys. Bet turbūt šis įstatymas geriausiai paaiškina ko tikimasi, kai įsigyjame ar norime, kad būtų sukurto inovacijos – jau egzistuojančio ar patobulinto produkto realizavimas naujai, iš esmės sprendžiant problemą naujais būdais ar metodais. Bendrai tariant inovacijoms įsigyti, taip bus tikrina ne atsieta nuo mokslinės ar eksperimetinės veiklos, kuri, paprastai, kalbat apie inovacijas ir ne tik trumpiname MTEP sąvoka. Jos apibrėžimą taip pat rasite minėtame teisės akte. Be viso šito dar turime tokį Ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarkos aprašą, kurio vienas iš tikslų yra vykdyti ikiprekybinius pirkimus, kurie susiję su MTEP įsigijimu. Taigi šis teisės aktas nustato mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugų pirkimų, kuriems netaikomi VPĮ reikalavimai pagal VPĮ 15 str. 1 d, organizavimo ir vykdymo principus, vykdymo tvarką, pagrindines MTEP paslaugų pirkime dalyvaujančių subjektų teises ir pareigas, ekspertų skyrimo tvarką, kitus esminius su MTEP paslaugų pirkimu susijusius klausimus.

Taigi, daug ir įvairių sąvokų turime, bet svarbiausios visgi yra dvi: inovacijų pirkimas (IP) ir ikiprekybinis pirkimas (IVP). Perkant inovacijas pirmiausia turėsite nuspręsti kurį pirkimą pasirinkti, kad inovacija galiausiai būtų įsigyta. Tai jei reiktų man apibrėžti sąvoką kas tas inovacijų pirkimas, tai pagrindinis jo bruožas matyt bus tas, kad mes norime kažką pagerinti (sukurti), nes turime problemą, kurios tradiciniai pirkimai nespręstų. Inovacijoms atsirasti dažniausiai reikia mokslo pagalbos, bet ne visada, visgi jei norime, kad būtų sukurtas produktas, kuris yra kitoks (netradicinis) dažniausiai reikės mokslo pagalbos, taigi vadinamosios MTEP veiklos, kurios rezultatas išgryninta problema ir jos sprendimo būdai. Vėliau pateiksiu Jums kelis pavyzdžius, tai gal bus aiškiau ką turiu omenyje.

Inovacijų pirkimams turime du įrankius – IP ir IVP. Skirtumų tarp jų tikrai yra:

IP renkatės tada, kai perkami inovatyvūs sprendimai, kurie dar nėra plačiai paplitę rinkoje, sukurtas mažas kiekis arba kuriems nereikia vykdyti naujų MTEP veiklų. Pirkimai vykdomi norint spręsti problemą, pvz. sukurti našesnį, taupesnį, patogesnį vartojimui produktą. Taikome VPĮ ir PĮ nustatytas viešųjų pirkimų procedūras.

IVP renkatės tada, kai rinkoje nėra reikalingo produkto ir nėra požymių, kad toks produktas artimiausiu metu bus sukurtas, įsigyjamos MTEP paslaugos, siekiant sukurti inovatyvų produktą. Ikiprekybiniai pirkimai nėra viešieji pirkimai pagal VPĮ ir PĮ.

Vienas iš požymių suprasti kas tos inovacijos būtent yra tas, ar Jums reikia, kad problemos, kuriai spręsti reikės inovacijų, paplėtotų mokslas ir taip pat tai, kad IVP, skirtingai nei IP, nėra viešasis pirkimas. Jį vykdysite pagal jau mano minėto aprašo (aukščiau) taisykles.

Nuo ko pradedame jei visi norime nusipirkti inovaciją? 

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) yra paskelbusi inovacijų pirkimų gaires jose rasite, o ją įdėsiu ir čia tokią Europos Komisijos (EK) inovatyviųjų pirkimų pasirinkimo vykdymo lentelę, ji taip pat yra Inovatyvių viešųjų pirkimų įgyvendinimo gairėse.

Kokia tos lentelės (schemos) esmė ir apie ką ji yra? Matote brūkšnį, jis realiai atriboja Jūsų sprendimą ar reikia vykdyti IP ar IVP. Jei neturite jokios idėjos, bet norite, kad mokslas spręstų problemą, Jums reikėtų pradžioje vykdyti IVP. Po jo, kaip schema aiškina galėsite pereiti į IP ir tai jau bus viešasis pirkimas. Šis sprendimas paprastai priklauso nuo to, ar egzistuoja rinkoje kažkokie sprendimai, kuriuos patobulinus reikės nusipirkti inovaciją. Jei ne, tai geriausia tą inovaciją vystyti kartu su tiekėjais per IVP procesą ir sukūrus bandomąjį gaminį jį perleisti į viešųjų pirkimų procesą vykdant viešąjį pirkimą. Dar vienas požymių, kurį rasite tiek VPT, tiek EK metodinėje medžiagoje yra ar Jums reikia, kad MTEP priemonių dėka rastumėte mokslinius būdus, kurie padės sukurti inovaciją. Jei ne, tuomet tikėtina Jums reiktų vykdyti inovatyvųjį viešąjį pirkimą ir ikiprekybinių pirkimų veiklos vystyti nereikės.

Dar galime išskirti tokius požymius, kurie padės aiškiau suprasti ar Jums reikia vykdyti IP ar IVP:

Ikiprekybinį pirkimą vykdome, jei:

•       Reikia MTEP pagalbos, kad suprastume problemą ir jos sprendimus.

•       Iš esmės prekame MTEP paslaugas.

•       Tiekėjai privalo kurti alternatyvius sprendinius, pvz. sukuria kelis prototipus, dalyvauja keli tiekėja ir pan.

•       Pirkime dalyvauja keli tiekėjai (varžosi, kas sukurs geresnį produktą).

•       Rizikos pasiskirsto tarp tiekėjo ir PO. Jei rezultatas nepavyks – ciklas pradedamas iš naujo.

Inovatyvųjį pirkimą vykdome, jei:

•       Rinkoje yra pirkimo objektų, bet jie ne iki galo atitinka PO poreikį, todėl perkama inovacija, t.y. kažką nusipirkti geriau nei yra.

•       PO pirmoji nusipirks inovaciją, kurią sukurt tiekėjas.

•       Regiamos “griežtos” TS nuostatos, kad būtų nusipirktas galutinis inovatyvus produktas.

Taigi inovatyvusis viešasis pirkimas labai priklausys nuo to kokio gylio sprendinių tikitės ir ar jie jau rinkoje (bent kokie) egzituoja. Nuo to priklausys kokį būdą rinksitės, kad įsigytumėte inovacijas.

Suprasti, kas yra tos inovacijos viešuosiuose pirkimuose manau Tau padės šie pavyzdžiai:

•       Austrijos monetų kalykla, atsakinga už pinigų gamybą šalyje, norėjo naujo sprendimo, kaip išvalyti po pinigų gamybos likusį vandenį, kuriame vis dar buvo didelis chemikalų kiekis, viršijantis leistinas normas. Siekiant išspręsti šią problemą, institucija atliko IVP įsigyti vandens išvalymo sistemą. Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/environment/gpp/pdf/news_alert/Issue58_Case_Study117_BBG_Austria.pdf

•       Erasmus medicinos centras Nyderlanduose įgyvendino IVP, siekiant rasti ekonomiškesnį ir ekologiškesnį sprendimą ligoninėje esančių 70 000 lovų ir čiužinių dezinfekavimui. Įgyvendinus pirkimą buvo įsigyti valymo robotai, kas leido sumažinti valymo kainas 35 proc., o CO2 pėdsakai sumažinti 65 proc. Daugiau informacijos: https://ec.europa.eu/digital-single-market/en/news/erasmus-medical-centre-rotterdam-announced

•       Švedijos transporto administracija įgyvendino ikiprekybinį pirkimą sukurti elektrifikuotiems keliams. Pirkimas buvo pradėtas kaip priemonė pasiekti energiją taupantį ir iškastinio kuro nenaudojantį transporto parką iki 2030 m. Daugiau informacijos: http://www.transform-europe.eu/wp-content/uploads/2015/09/VINNOVA-Swedish-InnovationAgency.pdf

•       Lenkijos sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo numatyta, jog visos sveikatos apsaugą teikiančios institucijos turi įsidiegti saulės spindulius blokuojančią įrangą pacientų palatose, kurioms tenka didelis saulės spindulių kiekis. Apygardos ligoninė Sucha Beskidzka, siekdama sumažinti temperatūrą palatose, kurios yra stipriai veikiamos saulės spindulių vasarą įsigijo fotovoltinius tentus. Daugiau informacijos: http://www.ecoquip.eu/news/15/59/Sucha-Beskidzka-Hospital-Poland-UPDATE.html

Straipsnio šaltinis: https://www.pirkimuzinute.lt/  2024-04-18

JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI: