Situacija tokia, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas pardavė žemės sklypą. Jame gyventojas buvo įrengęs privažiavimo kelią ir inžinerinius tinklus. Kada tokios išlaidos gali būti priskiriamos žemės sklypo įsigijimo išlaidoms? Ko reikia nepamiršti?

Svarbu tai, kad, pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą (išskyrus netauriųjų metalų laužą) ir (ar) individualios veiklos turtui priskirtą (visą ar jo dalį) nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, iš gautų pajamų GPM įstatymo nustatyta tvarka gali būti atimta turto įsigijimo kaina ir tik su šio turto pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti privalomi mokėjimai.
Galioja bendra taisyklė, kad turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus. O kai yra toks atvejis, jog turtas yra pasigamintas paties gyventojo, tuomet turto įsigijimo kaina laikomos visos to turto pagaminimo, rekonstravimo ir (arba) kapitalinio remonto išlaidos.

Todėl svarbu žinoti, kad jeigu pagal atitinkamus teisės aktus neatlikus, pavyzdžiui, sklypų kadastrinių (geodezinių) matavimų nėra galimybės jų parduoti, tuomet už tokius kadastrinius (geodezinius) matavimus sumokėtas mokestis priskiriamas privalomiems teisės aktuose numatytiems mokėjimams, kurie gali būti atimti iš gautų pajamų skaičiuojant GPM, kuomet apmokestinama. Taip pat tokiems privalomiems mokėjimams priskiriamas atlygis notarams už notarinių veiksmų atlikimą, atlyginimas VĮ Registrų centrui už atliekamas registravimo paslaugas, valstybės rinkliava ir kiti privalomi mokėjimai.

Tarkime, gyventojas žemės sklype buvo įrengęs privažiavimo kelią ir inžinerinius tinklus. Tokiu atveju svarbu, kad privažiavimo kelias ir inžineriniai tinklai būtų registruoti Nekilnojamojo turto registre. Pavyzdžiui, jeigu inžineriniai tinklai, atitinkami statiniai Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip žemės sklypo priklausiniai, tuomet laikoma, jog parduodamas žemės sklypas su šiais priklausiniais. Jeigu Nekilnojamojo turto registre toks nekilnojamasis turtas registruotas kaip atskiras, tuomet laikoma, jog parduodamas žemės sklypas turi atskirus nekilnojamojo turto objektus – žemę ir inžinerinius tinklus.

Šiuo atveju svarbu, kad inžineriniai tinklai būtų registruoti Nekilnojamojo turto registre todėl, kad pagal teismų praktiką, jeigu parduotame žemės sklype buvo įrengti inžineriniai statiniai, kurie turi būti registruojami Nekilnojamojo turto registre arba kaip žemės sklypo priklausiniai, arba kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau nebuvo įregistruoti bei perduoti inžinerinius tinklus administruojančiai įmonei, tuomet šios inžinerinių tinklų pastatymo išlaidos nepriskirtinos žemės sklypo įsigijimo išlaidoms. Žinoma, jeigu pagal teisės aktus toks turtas neregistruojamas, tuomet parduodant žemės sklypą išlaidos inžineriniams tinklams ir privažiavimo keliui gali būti priskiriamos prie žemės sklypo įsigijimo išlaidų.

Papildomai primintina, jog kuomet parduoti žemės sklypai yra (buvo) bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir priklausė lygiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių, tai už parduotą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą (sklypus) kiekvienas iš sutuoktinių savo gautas pajamas per pusę turi deklaruoti atskirai.

Žinoma, parduodant žemės sklypą iš pardavimo pajamų galima atimti tik tokias patirtas išlaidas, kurių patyrimo faktą ir apmokėjimą galima pagrįsti dokumentais, iš kurių matosi, kokiu laikotarpiu ir pagrindu išlaidos buvo patirtos.

JUMS GALI BŪTI AKTUALŪS ŠIE MOKYMAI: