Nauja LAT praktika – už apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymą nuteista buhalterė bei įmonės vadovas

Skolininko tyčinis bankrotas: mitai, praktiniai patarimai kreditoriui ir aktuali teismų praktika
 
 

Buhalterė bei įmonės vadovas nuteisti pagal BK 220 str. 1d. Ir BK 222 str. 1d. Už tai, kad jie veikdami bendrininkų grupe siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, t.y. 500 Eur įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pelną, pajamas, turtą ir juos pateikė VMI. Tai reiškia, kad bendrovės, turinčios bankrutavusios statusą, vadovas būdamas atsakingas už juridinio asmens kontrolę ir bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdamas asmeninės naudos sau ir bendrininkų grupės narei – buhalterei bandė nuslėpti tikrąjį įmonės turtą. Bendrovės vadovas ir buhalterė tyčia organizavo bendrovės apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą – neįtraukė į buhalterinę apskaitą PVM sąskaitų faktūrų, kitas PVM sąskaitas faktūras klastojo, nurodydami mažesnius parduodamų prekių kiekius, taip pat, pildant PVM mokesčio deklaracijas VMI pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Byloje spręstas klausimas, ar galima baudžiamojon atsakomybėn patraukti tik vieną asmenį – bendrovės vadovą, taip atsikratant bendrininkų statuso.

LAT vertinimas:

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad už apskaitos vedimą atsako bendrovės vadovas, bet pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys – buhalteris. Už pateiktus neteisingus duomenis buhalteriui atsakomybė kyla ir bendrovės vadovui. Vadovaujantis šia bendra ūkio subjekto vadovui tenkančia pareiga, teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovas atsako už buhalterio surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Esminis aspektas nagrinėjamai bylai, sprendžiant dėl nuteistųjų bendrininkavimo, yra buhalterės žinojimas, kad buvo apgaulingai tvarkoma ir organizuojama buhalterinė apskaita, ir atitinkamai to pagrindu į deklaracijas įrašomi žinomai neteisingi duomenys ir deklaracijos pateikiamos VMI. Būtent buhalterei pagal įgaliojimus priklauso pildyti deklaracijas ir jas pateikti VMI. Nagrinėjamu atveju ji su vadovo žinia įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną, turtą ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai. Taigi tiek bendrovės buhalterė, tiek bendrovės vadovas, kuris davė nurodymus buhalterei, veikė bendra tyčia, turėjo bendrą sumanymą tiek įtraukti į buhalterinę apskaitą dokumentus, grindžiančius dalį produkcijos pardavimų, tiek vėliau tokią informaciją įtraukti į deklaracijas ir pateikti VMI, todėl abu jie veikė kaip bendravykdžiai bendrininkų grupe.

Teisėjų kolegija kartu pažymi, kad nagrinėjamoje situacijoje neįmanomas atvejis, jog buhalterė, priiminėdama koduotus užsakymus telefonu, pokalbių metu nesitikslindama dėl užsakymo turinio, nežinotų apie vykdomą neteisėtą veiklą. Nustatyta, kad buhaltere įmonėje ji dirbo ne vienerius metus, fiksuotas ne vienas jos pokalbis su užsakovais. Susitarimo, veikimo kartu ir bendros tyčios nebuvimas nagrinėjamu atveju galėtų būti konstatuojamas, jei neteisėta veikla būtų trukusi trumpą laiko tarpą, buhalterė suvokusi apie neteisėtus veiksmus, būtų išėjusi iš darbo ar nebūtų duomenų apie tai, kad ji priiminėjo koduotus užsakymus, nesitikslindama jų turinio. Dėl šių atliktų pažeidimų valstybė patyrė didelę finansinę žalą, todėl teikiamas civilinis ieškinys. Kadangi, bendrovė pripažinta bankrutavusia, mokestinė prievolė negali būti nukreipta į tokį statusą turinti juridinį asmenį. Už tai atsako ir mokestinė prievolė šioje situacijoje kyla bendrovės vadovui. Teismas pažymėjo, kad civilinio ieškinio pareiškimas juridinio asmens darbuotojui, kuris kartu yra ir juridinio asmens vadovas, už nusikaltimu padarytą žalą galimas esant šioms sąlygoms – darbuotojas, padaręs žalą nusikalstamais veiksmais, kurie yra konstatuoti BPK nustatyta tvarka, ir iki žalos atlyginimo išnykus subjektui (darbdaviui), privalančiam už jį atlyginti žalą, gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas pagal deliktinę prievolę. Taip pat, teismas konstatavo, kad reikalavimas gali būti nukreiptas į juridini asmens vadovą kai vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys. Todėl mokestinė prievolė nukreipiama ir atsakomybė kyla bendrovės vadovui ir buhalterei. Teisėjų kolegija pritarė abiejų instancijų teismų išvadai, kad tarp tyčinių neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių (nesumokėtų mokesčių valstybei) yra priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad bendrovė yra bankrutavusi, pareiga atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, kuri nagrinėjamoje byloje atsirado dėl tyčia nesumokėtų mokesčių, esant bankrutavusiai ir vėliau likviduotai bendrovei, tenka kaltais pripažintiems asmenims – bendrovės vadovui ir buhalterei.

Skolininko tyčinis bankrotas: mitai, praktiniai patarimai kreditoriui ir aktuali teismų praktika