Darbdavio atsakomybė kai darbuotojo sveikatai padaryta žala atsirado darbuotojui esant kitoje įmonėje
Vadovo ir įmonės teisinė atsakomybė nelaimingo atsitikimo darbe atveju
Faktinės bylos aplinkybės
Darbuotojas, atvyko į pakrovimą Danijoje. Po pakrovimo išeidamas iš sandėlio, užkliuvo koja, nes teritorija nebuvo apšviesta, ir nukrito nuo rampos. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nelaimingo atsitikimo priežastimi nustatytas netinkamas darbo vietos įrengimas. Nelaimingo atsitikimo metu darbuotojas patyrė dešinio peties traumą – kaulo lūžį ir sausgyslių plyšimą. Darbuotojas kreipėsi į Darbo ginčų komisiją, prašydamas išieškoti jo patirtas išlaidas gydymui. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe darbuotojo sveikata sutrikdyta ilgesniam laikui, nustatytas darbingumo netekimo laipsnis, jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą – negavo visų pajamų, kurias galėtų gauti, jei nebūtų sužalotas nelaimingo atsitikimo metu. Darbdavys nurodė, kad nelaimingo atsitikimo darbe metu patirtus susižalojimus akivaizdžiai nulėmė paties darbuotojo neatsargumas. Darbuotojas savavališkai atliko pasikrovimo darbus nesaugioje aplinkoje, ir tik eidamas atgal iš sandėlio dėl savo paties neatidumo, neapdairumo ir savisaugos nepaisymo, nesirūpindamas savo sveikata ir saugumu nukrito nuo borto ir patyrė traumą. Nurodė, jog darbdavys neatliko neteisėtų veiksmų, nes negali būti atsakinga už tinkamą svetimų teritorijų apšvietimą. Darbdavio nuomone, darbuotojas pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui.
<strongTeismo išaiškinimas
DK 158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. DK 158 straipsnio 2–4 dalys numato, jog kiekvieno darbuotojo darbo vieta ir aplinka turi būti saugi ir nekenksminga sveikatai, įrengta pagal darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, darbas turi būti organizuojamas vadovaujantis darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimais, darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. DSSĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams turi būti sudaryta tokia darbo aplinka, kad joje nebūtų pavojingų ir (ar) kenksmingų veiksnių, keliančių susižalojimo ar kitokio sveikatos pakenkimo riziką, o jei tokia rizika yra, ji turi būti kuo mažesnė ir turi būti numatytos priemonės tokiai rizikai šalinti.
Teismas akcentavo, kad darbdavys turi pareigą ne tik sudaryti saugias darbo sąlygas, bet ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbdavio nurodymų, susijusių su darbų sauga. Konkrečios darbdavio pareigos užtikrinant saugias darbo sąlygas yra apibrėžtos DSSĮ 25 straipsnio 1 dalyje. Darbdavių ir darbuotojų atsakomybę reglamentuojančio DSSĮ 46 straipsnio 1 dalis numato, jog darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus ir tuo neužtikrino saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog darbdavys neatsako už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą arba atsakomybė už tai gali būti sumažinta, jeigu ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe ar profesinę ligą nustatoma, kad tai įvyko susiklosčius neįprastoms ar nenumatytoms aplinkybėms, kurių darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo negalėjo kontroliuoti, arba dėl atsitikimų, kurių padarinių nebuvo galima išvengti, nors ir buvo naudojamos visos reikiamos priemonės.
Pažymėtina, kad saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymas yra vienas iš darbo santykių teisinio reglamentavimo principų. Realus nurodyto principo įgyvendinimas užtikrinamas nustatant pagrindinius teisinius darbuotojų saugos ir sveikatos (t. y. darbo aplinkos, darbo vietų, darbų organizavimo) reikalavimus, darbdavio pareigą garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatą, šios pareigos įgyvendinimo kontrolę bei atsakomybę už jos pažeidimą. Viešojo intereso prasme darbdavys, organizuodamas darbus, turi maksimaliai stengtis ir visiškai laikytis saugos užtikrinimo reikalavimų. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar darbdavys buvo rūpestingas ir pakankamu lygiu užtikrino darbuotojų teisę į saugią aplinką, turi būti sprendžiama pagal individualias bylos aplinkybes.
Teismas atkreipė dėmesį, kad įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavio kaltė yra preziumuojama. Tačiau, nustatant darbdavio atsakomybę, nepakanka konstatuoti jo kaltę, bet būtina nustatyti ir kitas bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų.
Teismas, nagrinėjamoje byloje vertindamas civilinės atsakomybės sąlygų viseto egzistavimą, pažymėjo, jog nelaimingo atsitikimo darbe akte nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sužalotas įmonės darbuotojas, įvyko zonoje, naudojamoje pakrovimui, iškrovimui, sandėliavimui. Nelaimingas atsitikimas įvyko įmonės darbuotojui vairuotojui- ekspeditoriui po vilkiko pakrovimo su dokumentais išėjus iš sandėlio į savo mašiną. Lauke nebuvo jokio apšvietimo ir tamsoje, nepastebėjęs bortelio, vairuotojas nukrito nuo rampos iš 80–100 cm aukščio. Jam padėjo atsistoti ir nueiti iki vilkiko kitos mašinos vairuotojas. Iš ten darbuotojas paskambino greitajai medicinos pagalbai, kuri apžiūrėjusi iškvietė taksi, kad nugabentų nukentėjusįjį iki ligoninės. Konstatuota, kad pažeistas „Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų“, patvirtintų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233, 24.1 punktas: darbo patalpų ir praėjimų apšvietimo instaliacija ir šviestuvų išdėstymas turi būti toks, kad darbuotojams nekeltų traumų pavojaus. Nelaimingo atsitikimo priežastis – netinkamas darbo vietos įrengimas. Teismas nurodė, kad Aktas surašytas paties darbdavio, jame esančios aplinkybės ir pats Aktas nenuginčyti ir nebuvo ginčijami, todėl Aktas sukuria darbdaviui tam tikras teisines pasekmes ir atsakomybę.
Teismas akcentavo, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 14 punktą, įvykį darbe, išskyrus tiriamą Valstybinės darbo inspekcijos, tiria darbdaviui atstovaujančio asmens įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu patvirtinta dvišalė komisija, sudaryta iš vienodo skaičiaus darbdavio atstovų, kuriuos skiria darbdavys, ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Kadangi aptariamas nelaimingo atsitikimo darbe įvykis nebuvo priskirtas prie sunkių, jį tyrė pats darbdavys. Atsakomybė už netinkamą nelaimingo atsitikimo darbe ištyrimą tenka pačiam darbdaviui, kuris, vadovaujantis Nuostatais, pats ir organizavo jo tyrimą, įforminimą bei apskaitą. Kaip minėta Akte, nelaimingo atsitikimo priežastys nurodytos – „Netinkamas darbo vietos įrengimas“. Svarbu yra tai, kad atsakovė neginčijo Akto turinio, nepaneigė jo surašymo aplinkybių.
Apeliacinės instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus darbdavio apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, jog darbdavys neatsako už Danijos įmonės statinius, kelio statinius, apšvietimo ir kitus saugumo įrenginius lauko teritorijoje, neatsako ir už darbo vietų įrengimo saugumą, o dėl netinkamos darbo vietos įrengimo (minimalaus apšvietimo) kalta gali būti tik Danijos įmonė, kuri savarankiškai valdo jai priklausančius statinius ir teritoriją. Tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ne atsakovės, o Danijos įmonės teritorijoje, nešalina darbdavio atsakomybės. Pažymėtina, kad DK 160 straipsnyje numatyta, jog darbdavio pareigų ar kompetencijos perdavimas kitiems asmenims nepašalina darbdavio pareigos atlyginti darbuotojo sveikatai padarytą žalą, atsiradusią dėl darbuotojo suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo, ar jo mirties atveju, ar dėl jo susirgimo profesine liga. Nors darbdavys tiesiogiai neturi galimybės svetimoje teritorijoje įgyvendinti savo darbo tvarką, tačiau jis, bendradarbiaudama su įmonėmis kitose valstybėse ir ten siųsdama savo darbuotojus atlikti paskirtas darbines funkcijas ir komandiruotės įsakymu duotus pavedimus, turi pareigą užtikrinti saugias darbo sąlygas, užkirsti kelią veiksniams, galinčiais tapti nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybe ir priežastimi, bendradarbiauti su savo verslo partneriais dėl saugos ir sveikatos užtikrinimo, tinkamai įvertinti profesinę riziką.
Teismas darė išvadą, kad darbuotojui nekilus jokių įtarimų, pavojų ar abejonių dėl saugumo, seka logiškas paaiškinimas, kad jis, vykdant savo darbą ir išeidamas pro nurodytas sandėlio duris, neturėjo pagrindo įtarti, kad dešinėje nuo išėjimo pusėje yra nepaženklinta, neapšviesta ir neaptverta pavojinga vieta. Byloje nepaneigtas faktas, jog darbuotojas apie tai nebuvo įspėtas ir nežinojo apie jo sveikatai ir gyvybei gresiantį pavojų, o byloje pateiktos nuotraukos ir schema tik patvirtina, jog, nutikus šiam įvykiui, vėliau pavojinga vieta buvo aptverta.
Vadovo ir įmonės teisinė atsakomybė nelaimingo atsitikimo darbe atveju
