Konfidenciali informacija v. neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalis
Faktinės bylos aplinkybės
Darbdavys nurodė, kad atsakovas (darbuotojas), nutraukęs su darbdaviu darbo santykius, veikdamas kartu su kita buvusia darbuotoja ir savo sutuoktine atsakove, atskleidė savo naujajai darbdavei – savo broliui priklausančiai bendrovei atsakovei darbdavio komercinę paslaptį sudarančią informaciją apie darbdavio vykdomą vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą Lietuvoje: 1) atskirų darbdavio importuojamų vaistinių preparatų aktualius prekybos rezultatus; 2) darbdavio tiekėjų eksporto valstybėse ir pirkėjų sąrašus, jų atsakingų asmenų kontaktus, komercines sąlygas, ir 3) atskirų vaistų kiekio poreikį, transportavimo, pakavimo ir rinkodaros paslaugas teikiančių įmonių kontaktus, jų prekybines sąlygas, technines galimybes ir kitą ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Apie atsakovų pažeidimus darbdaviui tapo žinoma, kai atsakovė (įmonė) ne tik pradėjo vykdyti vaistinių preparatų lygiagretaus importo veiklą, bet ir šią veiklą pradėjo vykdyti darbdavio komercinės paslapties pagrindu.
Darbdavys pažymėjo, kad prašomos priteisti iš atsakovų netesybos (baudos) yra protingos, teisingos ir proporcingos padarytam konfidencialumo pareigos pažeidimui bei pažeidimo pasekmėms. Darbdavio komercinės paslapties verte pripažintina didesnė dalis darbo užmokesčio, priskaičiuoto 8 lygiagretaus importo veiklą vykdžiusiems darbuotojams. Įvertinus vien 2014–2019 m. atsakovams (darbuotojams) priskaičiuotą darbo užmokestį, akivaizdu, kad prašoma priteisti bauda yra kelis kartus mažesnė už išlaidas komercinei paslapčiai sukurti. Be to, darbdavio komercinę paslaptį sudaranti informacija apie didžiausią apyvartą ir pelną teikiančius lygiagrečiai importuojamus vaistinius preparatus, kurią atsakovai (darbuotojai) perdavė atsakovei (įmonei), vien per 2019 m. ieškovei atnešė 1 588 502 Eur pajamų iš visų lygiagretaus importo gautų 2 807 064 Eur pajamų, bei iš šių 1 588 502 Eur pajamų atnešė 1 025 090 Eur dydžio pelno.
Teismo išaiškinimas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.116 straipsnio 1 dalies nuostatą (tiek iki 2018 m. gegužės 31 d. galiojusią, tiek nuo 2018 m. birželio 1 d. galiojančią CK šio straipsnio redakciją, priėmus pakeitimus, įgyvendinant Komercinių paslapčių direktyvą), yra pažymėjęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, iš esmės keliami trys reikalavimai:
- Slaptumas;
- Vertingumas;
- protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius. Taigi tam, kad informacija sudarytų komercinę paslaptį, nepakanka, kad ji būtų tik slapta, – tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita. Teismas pabrėžė, kad teisinė konfidencialios informacijos kategorija yra platesnė už teisinę komercinės paslapties kategoriją, taigi komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių. Informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Duomenys, sudarantys konfidencialios informacijos turinį, ne visuomet yra komercinė paslaptis. Pareiga saugoti konfidencialią informaciją paprastai egzistuoja, kai ji nustatyta sutartyje, o pareiga saugoti komercinę paslaptį visų pirma kyla iš įstatymo.
Kasacinis teismas, spręsdamas dėl tam tikros informacijos pripažinimo komercine paslaptimi, yra pažymėjęs, kad duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt. Pasisakydamas dėl duomenų apie tiekėjus apsaugos, kasacinis teismas nurodė, kad informacija apie žaliavų tiekėjus galėtų būti vertinama kaip sudaranti komercinę paslaptį, jeigu ją sudarytų ne tik tiekėjų pavadinimai, bet ir kitokia nevieša informacija apie juos, suteikianti tokią informaciją turinčiam subjektui komercinį pranašumą.
Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai suponuoja, kad tokie duomenys, kaip tiekėjų, importuojamų vaistinių preparatų pavadinimai, oficialiai skelbiamos kainos, kurie patys savaime yra viešai prieinami, nevertintini kaip komercinė paslaptis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į darbdavio komercinių paslapčių sąrašo turinį, kuriame yra apibrėžta, kokia konkreti informacija yra laikoma komercine paslaptimi, atskirai išskiriant, kokie duomenys yra vieši, todėl nesaugomi, darytina išvada, kad darbdavys įvertino, jog tam tikra dalis jos turimos informacijos pavienių duomenų (pvz., viešai skelbiami tiekėjų, importuojamų vaistinių preparatų pavadinimai, oficialios kainos) yra vieša, todėl jos ir pati nelaikė komercine paslaptimi. Tai, jog dalis darbdavio turimos informacijos, susijusios su vykdoma lygiagretaus importo vaistinių preparatų veikla (tiekėjų, importuojamų vaistinių preparatų pavadinimai ar kiti duomenys, oficialios kainos), yra pasiekiama viešai prieinamomis priemonėmis, savaime nepaneigia galimybės, jog tokie duomenys kartu su kita papildoma informacija, kaip visuma, gali būti laikomi komercine paslaptimi, jei atitinka CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokią įmonės informaciją, kai su ja yra susipažįstama ir ji tampa neatsiejama darbuotojų gebėjimų, įgūdžių bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.), darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Pasibaigus darbo santykiams, buvę darbuotojai gali be jokių apribojimų naudoti gautą aptariamos rūšies informaciją savo naudai ir interesais.
Teismas pabrėžė, kad įmonės komercine paslaptimi nelaikytina nereikšminga informacija, taip pat informacija apie įmonėje taikomus veiklos organizavimo procesus, kurią darbuotojai sužino ir naudoja dirbdami toje įmonėje. Tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės, kaip darbdavės, turima informacijos visuma apie tiekėjus, vaistus, kainas, komercines sąlygas ir pan., kuri leidžia konkuruoti su analogiškoje veiklos srityje veikiančiais subjektais, kurie tokios informacijos neturi, nesudaro pagrindo tokią informaciją vertinti kaip nereikšmingą ar juolab kaip darbuotojų įgytą patirtį. Taigi, atsakovų argumentas dėl aptariamos ieškovės informacijos priskyrimo darbuotojų patirčiai atmestinas kaip nepagrįstas.
