Kas yra bendraautorius?

Autorių teisės praktikoje: ką reikia žinoti nuo kūrinio iki atlyginimo
 
 

Faktinės bylos aplinkybės

Ieškovė kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pripažinti ieškovę knygos bendraautore. Pripažinti, kad ieškovei priklauso teisė savo nuožiūra panaudoti ieškovės sukurtus kūrinius ir turėti išimtines teises naudoti ieškovės sukurtus kūrinius atskirai nuo knygos (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 8 straipsnio 2 dalis). Ieškovė nurodė, kad kūriniai tai jo sukurti tekstai knygoje.

Teismo išaiškinimai

Dėl tekstų bendraautorystės

Vadovaujantis ATGTĮ 6 straipsnio 1 dalimi, autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo. Kai kūrinį bendru kūrybiniu darbu sukuria du arba daugiau fizinių asmenų, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar tas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų to kūrinio dalių. Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartyje. Jeigu bendraautorių susitarimo dėl autorinio atlyginimo nėra, autorių teises į kūrinį visi bendraautoriai įgyvendina kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas, atsižvelgiant į kiekvieno bendraautoriaus kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį. Kiekvienas bendraautoris turi teisę savo nuožiūra panaudoti savo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenustatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje.

Bendraautoriumi nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį. Kaip pažymima teisės doktrinoje, tokie asmenys, pavyzdžiui, gali būti kalbos redaktorius, asmuo, finansavęs kūrinio sukūrimą ar sudaręs kitokias materialines sąlygas, asmuo, suteikęs kitokią pagalbą (pavyzdžiui, surinkęs reikiamus teismų sprendimus ar literatūros šaltinius). Bendraautoriumi taip pat nebus laikomas asmuo, kurio rezultatai yra panaudojami bendrai sukurtame kūrinyje, bet jie nesaugomi autorių teisės (pavyzdžiui, bendrai sukurtame kūrinyje panaudojami mokslininko atliktų tyrimų duomenys). Bendraautorių kūrybos rezultatas turi būti bendras kūrinys, t. y. visų bendraautorių kūrybinio darbo rezultatus turi suvienyti bendra koncepcija, mintis ar paskirtis. Kita vertus, bendraautorystei kvalifikuoti neturi reikšmės, ar bendraautorių sukurtos bendro kūrinio dalys gali būti savarankiškai panaudojamos ar ne.

Nagrinėjamu aspektu yra svarbu išanalizuoti ieškovės ir atsakovės Sutartį. Pagal Sutarties I dalį, Sutarties objektas yra Trakų krašto kultūros ir amatų asociacijos leidinio informacijos surinkimas ir tekstų parengimas bei leidinio rišimas. Nurodytoje Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad paslaugos bus teikiamos pagal iš anksto su paslaugų gavėju suderintus (atsakovės) reikalavimus, bei atitiks paslaugų gavėjo (atsakovės) interesus. Paslaugų teikėjas neturi pretenzijų paslaugų gavėjui į sutarties galiojimo metu sukurtas tekstų autorines teises, neribojant teritorijos ir laiko.

Teismas nurodė, kad teismų praktikoje yra pažymėta, jog kūrinio originalumas, panaudojant išskirtinai individualią kūrybą ir idėjas, negali būti siejamas tik su tuo, kaip buvo (ar nebuvo) dėl to susitarta atitinkamoje sutartyje; tai priklauso nuo to, ar originalumo reikalavimą atitinkantis kūrinys faktiškai buvo ar nebuvo sukurtas. Kūrinys netampa originalus dėl to, kad dėl originalumo susitarta, ir atvirkščiai – ir nesant susitarimo dėl originalumo, gali būti sukurtas originalus kūrinys.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė, jog tam, kad tam tikras objektas galėtų būti laikomas kūriniu, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2001/29/EB, svarbu, kad būtų tenkinamos dvi kumuliacinės sąlygos:

• Pirma, reikia, kad atitinkamas objektas būtų originalus, t. y. jis turi būti originalus jo autoriaus intelekto kūrinys.
• Antra, pagal Direktyvą 2001/29/EB kūriniu gali būti laikomi elementai, kurie yra tokios intelektinės kūrybos išraiška.

Todėl Direktyvoje 2001/29/EB nurodyta sąvoka „kūrinys“ neišvengiamai yra autorių teisių apsaugos objekto išraiška, kuri leidžia pakankamai tiksliai ir objektyviai jį identifikuoti, net jeigu ši išraiška nebūtinai yra nuolatinė. Kaip nurodyta minėtame ESTT sprendime, iš tiesų, viena vertus, institucijos, atsakingos už autorių teisių išimtinių teisių apsaugą, turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai identifikuoti tokius saugomus objektus. Tas pats taikoma asmenims, įskaitant ekonominės veiklos vykdytojus, kurie turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai identifikuoti objektus, kuriems taikoma apsauga trečiųjų asmenų, visų pirma konkurentų, naudai. Kita vertus, būtinybė išvengti subjektyvumo, kuris kenkia teisiniam saugumui, reiškia, kad identifikuojamas saugomas objektas turi būti aiškiai ir objektyviai išreikštas. Pagal ESTT pateiktą aiškinimą, kūrinio sąvoka visoje Europos Sąjungoje paprastai turėtų būti aiškinama autonomiškai ir vienodai.

Teisės doktrinoje, analizuojant originalumo reikalavimą, taip pat pažymima, kad neturi stigti individualių išraiškos elementų, leidžiančių išskirti tokią išraišką ir trukdančių ją prilyginti darbų rezultatams, kurie neišeina už kasdienės ir įprastos veiklos rėmų.

Kai objekto sukūrimą diktuoja techniniai reikalavimai, taisyklės ar kiti suvaržymai, kurie nepaliko vietos įgyvendinti kūrybinę laisvę, toks objektas negali būti laikomas originaliu, o to reikia tam, kad jis galėtų būti laikomas kūriniu. Kartu pažymėta, kad originalumo sąlygą atitinkančiam objektui gali būti taikoma autorių teisių apsauga, nors jo sukūrimą lėmė techniniai reikalavimai, jeigu tai nebuvo kliūtis tam, kad šis objektas atspindėtų autoriaus asmenybę ir išreikštų laisvą bei kūrybingą jo pasirinkimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad įstatyme kūrinio atsiradimas siejamas išimtinai su jo sukūrimu. Kūrinio sukūrimas nepriklauso nuo to, buvo ar nebuvo sudaryta atitinkama autorinė kūrinio užsakymo ar kitokia sutartis. Autorių teisės atsiradimo pagrindai – originalumas ir objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Kūrinio originalumas, panaudojant išskirtinai individualią kūrybą ir idėjas, negali būti siejamas tik su tuo, kaip buvo (ar nebuvo) dėl to susitarta atitinkamoje sutartyje; tai priklauso nuo to, ar originalumo reikalavimą atitinkantis kūrinys faktiškai buvo ar nebuvo sukurtas.

Teisės doktrinoje pateikiama nuomonė, jog bendraautorių intelektiniam kūrybiniam darbui nustatyti svarbus kūrybinis procesas, kuriame bendrai dalyvauja visi autoriai, t. y. bendra kūryba. Tokią kūrybą rodo bendras intelektinės kūrybinės veiklos rezultato kūrimas, t. y. asmenų veikimas kaip bendraautorių. Pagrindinė bendraautorystės teisinių santykių atsiradimo sąlyga yra bendra intelektinė kūryba. Tai reiškia, kad visų bendraautorių indėlis į bendrą veiklą turi būti intelektinis kūrybinis ir kiekvieno jų veiklos rezultatas – originalus kūrybinės veiklos rezultatas. Minėta, kad bendraautoriais nelaikomi tie asmenys, kurie teikia techninę, informacinę, organizacinę, materialinę, kalbos koregavimo ir kitokią pagalbą, kurie suteikė finansinę paramą, atliko techninius ar kitus pagalbinius darbus, kurių idėjos, veiklos metodai ar koncepcijos panaudoti kūrinyje (pvz., užsakovai). Bendros intelektinės kūrybinės veiklos reikalavimas nereiškia, kad asmenys turi užsiimti kūryba tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje – bendra kūrybinė veikla gali turėti įvairias formas. Intelektinės kūrybinės veiklos bendrumą lemia intelektinis valinis aspektas – autorių žinojimas, suvokimas, kad jie dirba kartu, bendrai ir kuria bendrą kūrinį. Bendra intelektinė kūrybinė veikla vykdoma visų bendraautorių žinia ir sutikimu, t. y. turi būti bendraautorių susitarimas dėl bendros intelektinės veiklos kuriant kūrinį. Bendraautorių susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu. Bendros intelektinės kūrybos susitarimas gali būti nustatomas iš kitų bendraautorių elgesio, iš intelektinės kūrybinės veiklos aplinkybių.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje stinga intelektinės kūrybinės veiklos bendrumą lemiančio aspekto, t. y. autorių žinojimo ir suvokimo, kad jie dirba kartu, bendrai ir kuria bendrą kūrinį. Nagrinėjamoje byloje išanalizavus pateiktus el. laiškus ir pačios ieškovės elgesį, pvz., atsisakant bendrauti su atsakove telefonu, yra labiau tikėtina, kad pasirašydama Paslaugų teikimo sutartį, ieškovė neturėjo valios sukurti su atsakovės vadove bendrą kūrinį.

Daugiau seminare:

Autorių teisės praktikoje: ką reikia žinoti nuo kūrinio iki atlyginimo